LI 2004-12-08Sveiki, čia Jolanta Jurkūnienė.
Juk būna taip: dažnai save pagauname, begalvojančius apie nuovargį. Tarsi kažko nepatenkinti, irzlūs. Tada keliame klausimą: kodėl. Na, ir tenka prisiminti, ką mes dienos metu veikėme. O gi įsisiurbę į interneto platybes, lankėme vieną svetainę po kitos. Kažką žiūrėjome, kažką skaitėme ir tik į dienos pabaigą supratome, jog galva sprogsta neaišku, nuo ko. Įdomu, ar mes kada nors paskaičiuojame, kiek per dieną aplankome interneto svetainių. O ar susimąstome, kodėl mes dažnai susierziname, apsilankę vienoje ar kitoje svetainėje. Taip, mus vargina ir alina kai kurių interneto svetainių, sakykime tiesiai, nemokšiškumas, elementarios interneto kultūros stoka, žiniatinklio chaosas.
Ar galima internete įvesti tvarką? Atsakymas būtų: taip, bet jeigu to patys norime. Šiandien ir kalbėsime apie gero tono taisykles žiniatinklyje. Tad laidoje dalyvauja „Lietuva internete“ redaktorius Vladas Palubinskas, dalykinės architektūros W4 aprašymo vertėjas į lietuvių kalbą, IT specialistas, interneto svetainių programuotojas Aidas Bendoraitis ir Vilniaus universiteto interneto svetainės administratorius Rimas Kudelis.
Aidas: Tai yra organizacija, kuri stengiasi sustandartizuoti daugybę interneto technologijų, protokolų, kalbų, siekdama išvystyti internetą iki jo pilno potencialo. Taryba įsisteigė 1994 metais.
Vladas: Lygiai prieš dešimt metų – gruodžio 1 atšventė savo dešimtmetį.
Rimas: Skirtingos programos reikalaudavo skirtingai programuot interneto puslapius. Susidarė betvarkė, nes padarai interneto puslapį, tai viena programa rodo vienaip, kita kitaip (tos programos vadinamos naršyklėmis).
Vladas: Kiekviena tarnyba, kurianti interneto žvalgykles, naršykles, stengėsi vis tobulint, vis gražint ir prikūrė savų visokių taisyklių, kurios tarpusavy buvo nesuderinamos. Ilgainiui tų skirtumų daugėjo, didėjo ir betvarkė.
Aidas: Čia tiesiog kaip dialektai kokie nors. Kiekviena naršyklė turėjo savo dialektą, reikėjo bendrinės kalbos, kurią suprastų visos naršyklės.
Vladas: Iš esmės tas pats. Architektūra – daugiau turima omeny statybą, pastatų sandarą, o dizainas – daikto pavidalą, pritaikymą.
Aidas: Galbūt dizainas labiau atspindi atvaizdavimą, grafinį, kažkokio stiliaus kūrimą, o architektūra daugiau sisteminis dalykas, kuris apibrėžia būtent struktūrą, programos kodą ir pan.
Rimas: Čia daugiau tik toks interpretavimas.
Aidas: Kaip turi būti padaromos interneto svetainės tvarkingai, pagal standartus, kuriuos apibrėžia pasaulinio tinklo konsorciumas.
Vladas: Jos įkūrėjas yra pats WWW išradėjas Tim Berners-Lee. Jis ir dabar vadovauja, yra jos direktorius, šiemet dešimt metų. Jisai yra gal vienas žymiausių žmonių internete. Daug yra internete nusipelniusių žmonių, bet abejoju, ar kuris nors iš jų drįstų savo nuopelnus kelti aukščiau už Tim Berners-Lee. Vis dėlto WWW išradimas yra pats svarbiausias internete, nes jis padarė internetą prieinamu, pasiekiamu paprastiems žmonėms, ne specialistams, neturintiems techninio išsilavinimo. Duomenis pasiekt, pačiam pateikt gana lengvai, demokratiškai, visai paprastai, tiesiogiai.
Rimas: Tas WWW yra pagrindinė šiais laikais interneto funkcija.
Vladas: Už didelius nuopelnus pernai karalienė Elžbieta įšventino jį į riterius, suteikė jam sero titulą. Aš neabejoju, kad jisai gaus ir Nobelio premiją, nes vargu, ar yra šiuo metu kokia nors technologija, kuri galėtų varžytis savo svarba ir nauda su WWW. Pernai jis gavo ir technologijų tūkstantmečio prizą.
Vladas: Deja, taip.
Vladas: Lietuvoje išvis mažai kalbama apie W3C, mažai kas žino, mažai cituojama, mažai ja remiamasi. Todėl Lietuvoje netaisyklingas dizainas labai išplitęs. Tiesa, šiuo metu yra gražūs pokyčiai į gerąją pusę, vis daugiau interneto dailidžių, architektų kreipia į tai dėmesį. Ir naujausia žinia: yra išversta į lietuvių kalbą bene geriausia jos visuomeninė atstovybė — architektūros aprašymas lietuviškai, kurį gali kiekvienas pasižiūrėti laisvai. Už tai labai ačiū Aidui.
Aidas: dogma.pixy.cz
Vladas: Iš esmės ir pasaulyje dar per mažai laikomasi tų taisyklių, principų, taisyklingos, švarios, dalykinės architektūros. Bet Lietuvoje, palyginus su pasauliu, tas nesilaikymas gal kiek labiau ryškėja.
Aidas: Gero tono principai yra apibrėžti „W4 dogmos“ manifeste. Jų ten yra trylika punktų, ir aš juos suskirstyčiau į tris logines grupes. Tai būtų: programos kodas, atvaizdavimas, tinklapio semantika arba kitaip tariant, turinys, turinio atvaizdavimo ypatumai.
Aidas: Dabar visus po vieną norėčiau panagrinėti. Nebe tie laikai, kad galima kurti svetaines pagal principą „kas kaip moka, tas taip šoka“. Dabar yra griežtos taisyklės, ir jų reikia laikytis. Pats pagrindinis principas yra tas, kad reika atskirti turinį nuo stiliaus ir programos kodo. Pavyzdžiui, iššokančio meniu kodas turi būti vienoje byloje, stilius įrašytas kitoje byloje, o turinys – trečioje. Kokią tai duoda naudą skirtingiems žmonėms? Tinklapio savininkui nauda tokia, kad yra mažesnis tarnybinės stoties ryšio pralaidumas, t. y. apkrovimas, jam tenka mažiau mokėti už svetainės laikymą tarnybinėje stotyje. Nes padalinus į tas tris logines dalis — kodą turinį ir stilių — tarkim, stilių tenka parsisiųsti į naršyklę iš tarnybinės stoties tiktai vieną kartą. O anksčiau viskas būdavo vienoje byloje, ir užimdavo žymiai daugiau vietos, atminties. Tinklapio kūrėjams turi tokią naudą, kad gali vykti darbo pasiskirstymas. Vieni gali rašyti turinį, kiti kodus ar mygtukus programuot, meniu ir pan, o treti kurti stilių, dizainą. O paprastam lankytojui nauda iš to yra tokia, kad greičiau užkraunami puslapiai, negu būdavo anksčiau.
Vladas: Aš pridėčiau, kad ir pasiekiamumas padidėja. Daugiau lankytojų mato neiškraipytą vaizdą, ir tam tinklapio šeimininkui yra daugiau lankytojų, yra lengviau pasiekiamas ir telefonais, ir per televizorių, ir visokiais kitokiais būdais. Kai standartinis, tai jis yra labai gerai pritaikytas visokiom techninėm priemonėm.
Rimas: Jei svetainės šeimininkas sumanys pakeisti svetainės išvaizdą, tai reikės pakeisti tik vienoj vietoj, ir automatiškai pasikeičia visa svetainė. Vienoj vietoj rašai stilių, ir visur juo naudojiesi. Nėra taip, kaip anksčiau – mėlynas tekstas, raudonas fonas. Ir norint juos sukeisti vietom, reikia per visus puslapius pervažiuot.
Aidas: Čia būtų atvaizdavimo sritis, antroji sritis. „W4 dogmos“ manifestas apibrėžia, kad tinklapyje turi būti naudojama ne daugiau trys keturios spalvos, kad nebūtų kažkokios anarchijos, kažkokios netvarkos. Turi būti ryškus teksto ir fono kontrastas, fone negali būti kažkokių ryškių paveikslėlių, kurie užgožtų tekstą ir trukdytų skaityti.
Aidas: Ir kenkia akim taip pat. Taip pat iš atvaizdavimo srities yra pasakyta, kad nuorodos turi būti pabrauktos, nes paprasti interneto lankytojai yra pripratę prie standartinių naršymo ypatumo, kai nuorodos yra pabrauktos. Kiekviename dokumente turi būti nuoroda į titulinį dokumentą.
Rimas: Aš dar pridurčiau, nors tai galbūt nėra paminėta, kad tekstas turi būti įskaitomo dydžio ir kad vartotojas turi turėti galimybę tekstą pasikeisti, jei jam raidės yra per mažos ar per didelės. Šiuo metu kai kurios svetainės duoda teksto dydį taškais ir raidės priklauso nuo monitoriaus dydžio, tiksliau nuo skiriamosios gebos.
Vladas: Manifeste net griežtai kalbama, kad raidės būtų vidutinio dydžio (jei normalus tekstas, ne antraštės, pastabos) ir jų keitimas turi būti sąlyginiais vienetais, o ne kokiais ten pikseliais, centimetrais ar milimetrais.
Aidas: Anksčiau dizainas buvo maketuojamas, naudojant lenteles arba rėmelius. Tai yra langas būdavo suskirstomas į keletą loginių stačiakampių, kuriuose buvo dedamas meniu, turinys, tekstas, reklamos ir pan. Lentelėse buvo daroma, kai nebuvo standarto. Dabar standarte yra aprašomos technologijos, kaip gražiai sumaketuot dokumentus, nenaudojant lentelių. Dabar lentelės turi būti naudojamos tik duomenų atvaizdavimui, struktūriniams duomenims.
Vladas: Skiltims, tabuliacijoms.
Aidas: Trečia dalis – tinklapio semantika arba turinio ypatybės. Kaip kiekvienas rašinys turi turėti įžangą, dėstymą ir pabaigą, arba kaip knyga turi turinį, dalykinę rodyklę, literatūros sąrašą, taip ir tinklapiai turi turėti savo taisykles. Kiekvienas dokumentas turi turėti įvadą, kuriame nusakoma, kuo dokumentas svarbus ir apie ką jis, kad lankytojas galėtų greitai susirasti savo dominančią informaciją ir kad jam nereiktų ieškoti tos informacijos visame dokumente. Pradžioje jis paskaito įvadą, susipažįsta, apie ką jis, ir nusprendžia, ar jam įdomus tas dokumentas, ar neįdomus.
Aidas: Taip, standartai yra padaryti taip, kad internetas būtų patogesnis lankytojui, paprastam žmogui, kuris naudojasi internetu, kad visi suprastų.
Vladas: Standartai netgi kyla taip. Ne kabinetuose susėdę prigalvoja, kaip pridaryti visokių formulių, bet iš praktikos, iš patyrimo. Standartai kyla iš geriausių patyrimų, sumanymų – jie surenkami, apibendrinami. Kam pavyko geriausiai atvaizduot, patogiausiai, pigiausiai, aiškiausiai.
Aidas: Jei dokumente naudojami paveikslėliai, tai jie turi būti logiškai pagrįsti. Negali būti kažkokių paveikslėlių, kurie neturi jokios paskirties. Visa tai irgi taupo lankytojų laiką – kol parsisiunčia puslapis iš tarnybinės stoties.
Vladas: Neturi būti paveikslėlių, grafikos, kuri neperteikia informacijos, nieko nepaaiškina.
Aidas: Ir visi paveikslėliai turi turėti alternatyvų tekstinį paaiškinimą tam, kad naršyklės, kurios nemoka (ar nenori) atvaizduoti paveikislėlių, arba skirtos, pavyzdžiui, akliesiems — balsu perskaitytų svetainės turinį. Arba mobilieji telefonai galėtų atvaizduoti bent tekstą, jei nemoka.
Vladas: Pavyzdžiui, aš moku už GPRS ryšį ir nenoriu kraut tos begalinės grafikos, kuri užima 9/10 svetainės turinio. Aš ją išjungiu ir viską skaitau tekstu. Jei suprogramuota netaisyklingai, sunku ir suprast, ką nori pasakyt, ką siūlo.
Vladas: Turi galimybę. Ne visi vienodai: Internet Explorer irgi leidžia išjungti grafiką, tik šiek tiek nepatogiau, Opera – labai patogiai, Mozilla irgi gana patogiai.
Aidas: Be to, dar yra žmonių, kurie naudojasi Brailio rašto naršyklėmis, gal būt ne Lietuvoje. Jie irgi turi turėti galimybę gauti reikiamą informaciją.
Vladas: Lietuvoje aklieji gana aktyvūs, tas technologijas tyrinėja, taiko tikrai nemažai.
Aidas: Tas pats yra pasakyta apie lenteles. Lentelės irgi turi turėti alternatyvų aprašymą. Taip pat dokumento apraše turi būti dokumento pavadinimas, autorius ir el. paštas. Yra tokia taisyklė. Ji reiškia, kad kiekvienas kūrėjas turi būti atsakingas už savo parašytą tekstą.
Aidas: Prieš lankytojus, tinklapio.
Rimas: Tvarka, padorumas.
Vladas: Aprašas, panašiai kaip ir knygos bibliografinis aprašas. Ten yra autorius, data (data internete gal mažiau svarbu, nes yra atnaujinama), apibūdinimas glaustai ar išsamiai, būdingų žodžių sąrašas.
Aidas: Internete dažnai yra pateikiama informacija įvairiais formatais, bet yra standartinis HTML formatas, ir yra pasakyta, kad, jei yra nuoroda į kokį nestandartinį formatą, pavyzdžiui, Flash, PDF, Word dokumentą, tai informacija, kuri atvaizduota tais formatais, turi būti pateikta ir grynuoju tekstu ar bent jos santrauka. Nes ne kiekvienas lankytojas gali turėti tokią programą, su kuria nuskaitytų tokio tipo dokumentus. Kiekvienas tinklapis turėtų laikytis W4 Dogmos manifesto kiek galima tiksliau, nebent yra objektyvi ir svari priežastis to nedaryti.
Ir toliau laidoje – apie gerą toną internete. Interneto svetaines daug kas kuria. Bet ar mes mokame gerbti lankytojus, kitaip tariant mūsų svečius, ar apie juos galvojame, taupome jų laiką, galiausiai, ar rūpinamės sveikata? Apie tai svarstome toliau laidoje.
Vladas: Ne, nėra — internetas iš principo anarchinis, tai yra savitarpio susitarimo dalykas. Netgi ta architektų taryba, kuri leidžia standartus — griežtas taisykles — tuos standartus vadina tik patarimais.
Aidas: Bet kiekvienas kūrėjas savo iniciatyva gali pasitikrinti, ar jo svetainė yra padaryta pagal standartus.
Aidas: Yra įteisintuvai, programėlės tam tikros — adresas validator.w3.org.
Vladas: Šie tikrintuvai yra patogūs tuo, kad tai padaro automatiškai, internetu, nereikia turėti jokių programų, nei savo kompiutery jokių priedų, ir labai gražiai išrenka klaidas, parodo, paaiškina. Yra dar tikrintuvų neįgaliesiems, su regėjimo sutrikimais, visokių yra.
Rimas: Tiesiog dalintis informacija. Tu padedi informaciją, ir visi gali iš tenai pasiimti, pasiekti, pasižiūrėti, galbūt pasinaudoti.
Aidas: Dar kiti tikslai: komercija, elektroninės parduotuvės ir pan. Įkvėpimas. Tiesiog žmonės turi kažkokių idėjų ir nori jas paskleisti, nepriklausomą mintį išsakyti. Ir šiaip, kolektyvinis supratimas, žmonės bendrauja tarpusavy, apsikeičia mintimis, nuomonėmis.
Vladas: Kai nutinka kokie įvykiai, naujienos, aktualijos — tuoj pat internete susiburia jų aptarimo grupelės: svarsto, pateikia argumentus, įrodymus, kitus faktus. Ir įėjus į internetą, labai lengva atsirinkti, objektyvią teisybę greičiau sužinoti.
Na, dabar mes kalbame apie interneto architektūrą arba dizainą. O dizainas yra toks dalykas, mados reikalas. Šiandien viena yra madinga, rytoj galbūt visai kiti dalykai.
Vladas: Įdomus klausimas. Geras. Standartai madoms neprieštarauja. Gali būti įvairios mados, užteit, nueit. Standartų tikslas yra ne apibrėžt išvaizdas, o tiktai techninį pateikimą, kad būtų visiems tas prieinama ir suprantama.
Aidas: Bet mada, manau, kad būna. Buvo prieš porą metų mada daryti svetaines pilkais atspalviais, futuristiniu dizainu. 1996 metais buvo mada naudoti paveikslėlius su tokia sukūrine banga logotipuose.
Vladas: Kiek svarbesnis klausimas yra mada nesilaikyti standartų. Dailininkai anksčiau ypač, net kategoriškai, aršiai pabrėždavo, kad standartai trukdo kūrėjui išsireikšt, pasireikšt jų kūrybingumui. Bet kalba tie, kurie tų standartų nepažįsta, nenagrinėja ir iš principo jų nenori žinoti.
O dabar padarykime taip. Pasidalinkime į dvi stovyklas. Vyresnioji karta ir jūs, jaunesniosios kartos atstovai. Tai galbūt vyresnioji karta ieško vienokių dalykų, o jaunimas, jaunimui reikia ko kitko. Mums reikia teksto, kad viskas būtų pagal taisykles. Jaunimas — kitaip, jiems reikia reklamos, daugiau šou elementų interneto svetainėse.
Aidas: Manau, kad tiek vyresnei kartai, tiek jaunesnei reikia informacijos, o kokiu būdu ji atvaizduota, ne taip jau svarbu.
Bet jums neatrodo, kad yra ir kitas aspektas? Žmonės, landžiodami po interneto svetaines, dažnai susiduria su gausa informacijos, ir nori nenori, tai ten paskaitai, tai ten paskaitai — galva plyšta. Tai žmogų alina, ypač jei gauni kokios nereikšmingos, nereikalingos informacijos.
Vladas: Vienas tokių dalykų, apie kuriuos aš ir kalbu, kad stengiamasi reklamos būdais, užslėptom ar tiesioginėm priemonėm per riksmą paleisti internete, užteršt internetą, įgrūst, — nors pats lankytojas to ir nenori, bet jam per prievartą — visokius iššokančius langus, grafikos, animacijos, kuri nesusijusius su tuo turiniu, tinklapiu, į kurį jis atėjo. Ir jie nesirūpina tuo tekstu, santrauka, kad būtų aišku, apie ką ten bus kalbama, kad būtų galima toliau nagrinėti.
Rimas: Tai gero tono taisyklės, kurių ne visi galbūt laikosi.
Vladas: Jei tu rengiesi būti profesionalas, tai mokykis HTML kodo ir skaityk „W4 dogmos“ manifestą, W3C standartus. Jeigu tik pasidarysi savo svetainę ar savo šuniukui laikiną kertelę, tai pasinaudok tik tokia programa, kuria nereikia žinot kodo. Bet profesionalui dirbti su programiniais dizaino įrankiais, nežinant pačių dizaino taisyklių kaip daugybos lentelės, — yra nepadoru, tai interneto teršimas.
Vladas: Neraštingumas, teisingai. Pavyzdys, kaip rašytojas Stendalis skaitydavo civilinį kodeksą (Napoleono kodeksą). Jis buvo surašytas taip glaustai, aiškiai, logiškai, kad Stendalis iš jo tiesiog mokydavosi prancūzų kalbos. Kodekso logiškumą, vaizdumą, tikslumą man labai primena šita „W4 dogma“. Aš irgi vis grįžtu ir grįžtu prie jo pasiskaityt. Čia kaip kokia savotiška malda, poteriai.
Aidas: dogma.pixy.cz.
Štai tiek gavome naudingų patarimų tiems, kurie kuriame interneto svetaines. Gal ir verta susimąstyti, kodėl, ką ir kam darome. „Žinių amžiaus“ laidoje apie žiniatinklio kultūrą mintimis dalijosi „Lietuva internete“ redaktorius Vladas Palubinskas, interneto svetainių kūrėjas Aidas Bendoraitis ir Vilniaus universiteto interneto buveinės administratorius Rimas Kudelis. Laidą parengė žurnalistė Jolanta Jurkūnienė.
Jolanta Jurkūnienė
LI 2004-12-08