2008 VK 06 Ir žodis tapo vaizdu

Interneto vaizdo tarnybos tampa oficialiosios žiniasklaidos šaltiniu.

Galbūt po kelerių metų Delfi.lt, Lrytas.lt ir kituose populiariuose portaluose nebeskaitysime naujienų. Tiesiog žiūrėsime filmuotus reportažus — kaip per televizorių. O gal masiškai lankysimės nebe Delfi.lt, o Lrt.lt, Tv3.lt svetainėse, kas žino. Juk internetą kuo toliau, tuo labiau užkariauja vaizdas.

Youtube.com, gyvuojantis tik trejus metus (nuo 2005 vasario), jau tapo vienu lankomiausių interneto portalų. Kažkada juo naudojęsis prisipažino ir pats „Microsoft“ lyderis Bilas Geitsas (William Gates), o „-niolikmetė“ lietuvaičio dukra turbūt ne vienoje šeimoje atbėga tėčio pasiklausti, kaip įkelti Youtube.com filmą į Powerpoint pristatymą, kurio reikia pamokai…

Tokia tad šiandien interneto tikrovė, o ją geriausiai iliustruoja vis gausėjantys filmuoti reportažai populiariuose interneto naujienų portaluose ir neįtikėtinas vaizdų įrašų portalų lankomumas.

Femina fatale

Interneto vaizdo kameros — paprastučiai nebrangūs įtaisai — kiekvienam leidžia sukurti savo televiziją.

Internetas kažkuo panašus į moterį — galbūt tuo, kad sugeba nustebinti net ir savo senbuvius, atrodo, puikiai žinančius, ko galima iš jo tikėtis. Tačiau staigmena seka staigmeną: beprotiškais tempais ima plisti MP3 muzika („Napster“ ir pan.), staiga išplinta tiesioginio pokalbio šaukliai (ICQ ir t.t.), per vieną akimirką visą interneto duomenų srautą pasiglemžia tiesioginio keitimosi rinkmenomis siurbliai („eDonkey“, „Kazaa“, „BitTorrent“…). WAP technologija nusibaigia net nelabai spėjusi gimti, o interneto komercijos bumas patiria visišką žlugimą. Kas supaisys tas moteris ir internetus…

Dėl kokių nors moteriškų užgaidų kurią nors akimirką masiškai pradedame rašyti tinklaraščius (angliškai blog). Kelias internetines sekundes prieš tai ar po to prikišome pilnus interneto albumus savo vaikų, atostogų ir naminių gyvūnėlių nuotraukų. Ir štai dabar aidi skambutis: skelbiame vaizdus! Juk visi buitiniai skaitmeniniai fotoaparatai gali filmuoti, tad kokie sunkumai populiariame įrašų portale paspausti mygtuką „upload“… Tad ir dedame, tiek vieni mirtingieji — kitiems, tiek informacijos portalai — naudotojams.

Kaži kokią interneto ateitį įsivaizdavo pirmieji jo kūrėjai, dar, atrodo, 1969 metais sujungę kompiuterius į pirmąjį tinklą „ArpaNet“? Juk nuo to laiko beveik tris dešimtmečius internete karaliavo tekstinė informacija. Praktiškai tik šiame tūkstantmetyje patyrėme, kad internetas gali būti ne tik raštas, bet ir kokybiška iliustracija, garsas, vaizdas. Gal ir šiandien spėdami, kad internetas taps milžiniška visuotine televizija, nenumatome tikrosios jo ateities. Juk, pasirodo, labai daug kas priklauso nuo technologinių parametrų, į juos, prognozuojant ateitį, ne visada pakankamai atsižvelgiama.

„Ar neilgu tų laikų, kai internetas buvo praktiškai tik nuogas tekstas?“ — „Verslo klasė“ klausia lietuviško interneto metraštininko, žinyno Online.lt įkūrėjo Vlado Palubinsko. „Ir dabar dar galima rasti švarių, dalykiškų tinklalapių, į kuriuos malonu užeiti, — diplomatiškai išsisuka ponas Vladas. — net reikėtų pasidžiaugti, kad ir portalai stengiasi būti švaresni, anksčiau jie būdavo labiau užteršti, bent jau kalbant apie kodą.“

Revoliucijos nėra

Galimybė filmuoti palyginti pigiais fotoaparatais dar labiau išpopuliarino vaizdą internete.

Vladas Palubinskas į gausėjančią filmuotą medžiagą internete žiūri be nerimo ir jokių revoliucijų neįžvelgia. „Jau yra ir nemažai lietuviškų Youtube.com atitikmenų — Vaizdelis.lt, Ltube.lt ir pan. Didėjant interneto laidumui, neišvengiamai turi daugėti ir grafikos, ir vaizdų. Jei žinias galima parodyti vaizdu, jei pakanka ryšio spartos, tai kodėl to nepadarius.“

Vis dėlto, kas buvo pirmas — višta ar kiaušinis, t. y, ar gausėjantis interneto turinys privertė interneto paslaugų teikėjus didinti ryšio laidumą, ar dėl didesnio laidumo atsirado galimybė internete skelbti daugiau vaizdo ir garso?

„Be abejo, viskas priklauso nuo laidumo. Jei jo nėra — ką ten įsiūlysi. Kas iš tos paklausos, jei jos nepavyktų patenkinti“, — linguoja galva Vladas Palubinskas.

Didžiausio Lietuvoje interneto paslaugų teikėjo Teo.lt Tinklo technologijų tarnybos vadovas Darius Didžgalvis teigia, kad per pastaruosius penkerius metus interneto prieigos sparta vartotojams išaugo maždaug 20 kartų. „Tai lemia internete nuolat augantis vaizdinės medžiagos ir įvairių tiesioginių (angliškai real-time, online) žaidimų populiarumas, tokiam turiniui teikti būtina didelė sparta“, — sako Teo.lt darbuotojas.

Be abejo, prie vaizdinės invazijos į internetą gerokai prisidėjo ir fototechnikos bei kompiuterinės įrangos gamintojai. Dar prieš keletą metų skaitmeninių fotoaparatų galimybė filmuoti atrodė tik nelabai reikalingas „bonusas“, leidžiantis gamintojui pakelti kainą, o šiandien paprastas pirkėjas, ieškantis skaitmeninio fotoaparato, jau pats klausia, ar prietaisas gali filmuoti. O filmuoti gali praktiškai kiekvienas ne profesionalams skirtas aparatas, kai kurie net (kiek teko skaityti)gali vos ne tiesiogiai perkelti nufilmuotą medžiagą į internetą.

Kiek blogiau su vaizdo kameromis — skaitmeniniai fotoaparatai baigia atimti iš jų filmavimo internetui duoną, nes dauguma prieinamos kainos vaizdo kamerų vis dar rašo duomenis į kasetes, o tolesnis tų duomenų apdorojimas įkandamas toli gražu ne kiekvienam kompiuteriui ir vartotojui.

Prekybos centruose šalia nebrangių kasdienių kompiuterinių prekių — klaviatūrų ir pelyčių — vis dažniau pamatai ir interneto vaizdo kamerų. Tai paprastučiai nebrangūs įrenginiai, suteikiantys galimybę bendrauti interneto vaizdo ryšiu, taip pat — ir šį tą nufilmuoti. Nors į standartinę asmeninio kompiuterio komplektaciją interneto vaizdo kamera dar retokai įtraukiama, naujuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose dažnai ji jau būna įmontuota tiesiog į korpusą.

Taigi, gana laidus interneto ryšys ir galimybės pačiam filmuoti atveria plačius vartus į vaizdų pasaulį internete. Bet ar pakanka atverti vartus, kad kiekvienas pro juos įžengtų? Ar neturi už tų vartų laukti kokia nors pagunda?

Taip, ji laukia. Pagundą galima įvardyti paprastu žodžiu — kūryba. Galima pavadinti gudresniais žodžiais: saviraiška, mėgėjų žurnalistika, tinklaraščiais, socialiniais tinklais, antros kartos internetu („Web 2.0“). Esmė paprasta: anksčiau internetas būdavo nedaugelio ruporas daugeliui, o dabar jis suteikia saviraiškos galimybę bet kam, kas netingi. Kiekvienas internautas be jokių specialių įgūdžių ir net investicijų gali susikurti savo tinklalapį ir dėti į jį savo raštus, nuotraukas, vaizdo siužetus, muziką, dokumentus ir t. t. Šiuo metu tokie kūrėjai turi užtektinai savo gerbėjų, bet gali ateiti toks metas, kai kiekvienam skaitytojui teks po interneto rašytoją arba kiekvienas skaitys pats save. Tačiau, kol taip dar nenutiko, savanorių interneto „reporterių“ populiarumas internete pradeda lenkti profesionalių naujienų šaltinių populiarumą. Tai svarbi paskata plisti ir mėgėjų filmuotai vaizdo medžiagai.

Kaip televizija prieš knygą

Youtube.com įkūrėjai Chad Hurley ir Steve Chen greitai tapo milijardieriais.

„Nemanau, kad vaizdų plitimas internete yra problema, — sako lietuviško interneto naujienų pradininkas Vladas Palubinskas. — Informacijos formatas čia niekuo dėtas, pats esu sukūręs ir įdėjęs keletą filmukų.“

Gal po kiek laiko populiariuose lietuviškų naujienų portaluose informacijos kiekis net viršys rašytinės informacijos kiekį. Tačiau, pasak Vlado Palubinsko, kas kita yra informacijos turinys. „Dauguma tokių portalų lankytojų yra bulvarinė publika, jai rimtų žinių nereikia, — griežtai vertina interneto profesionalas. — Ne vaizdo įrašų pavidalas yra blogis. Blogis, man atrodo, — vyriškos kultūros nykimas, matriarchato sugrįžimas: socializmas, bendruome­niškumas, visuotinė tarnų kultūra. Kai visuomenę sudaro ne savininkai, o tarnai, klesti gražbylystė, teatrališkumas, nebėra dalykinių žinių poreikio, į internetą daugelis eina pramogų ir apkalbų.“

Nors daug kas rastų galimybių ginčytis su Vladu Palubinsku, ar nesusidaro įspūdis, kad rašto ir vaizdo santykis internete primena knygos ir televizijos santykį? Pasak interneto pirmtako — taip, yra ir visai rimtos filmuotos medžiagos internete. Bet štai nesena istorija: nuotraukų skelbimo internete tarnybos Flickr.com vartotojai pradėjo rinkti parašus — jie prašo, kad šioje tarnyboje būtų panaikintos neseniai atsiradusios filmuotos medžiagos dėjimo galimybės. Vartotojai esą nenori, kad Flickr.com taptų panašia šiukšline, kaip Youtube.com.

Kas gi laukia toliau šiame nenuspėjamame internete? Ar vis greitėjantis interneto ryšys leis vaizdui užkariauti kitas informacijos formas, o gal atsiras dar naujų?

„Ateityje sparčios interneto prieigos poreikis augs daugiausia dėl didėjančių skaitmeninės televizijos galimybių, — teigia D. Didžgalvis iš Teo.lt. Ši įmonė jau prakalbo apie viso gigabito per sekundę spartos šviesolaidžio ryšį, kuris vartotojams suteiks galimybę itin kokybiškai naudotis įvairiomis paslaugomis per vieną interneto prieigą: skambinti, žiūrėti skaitmeninę televiziją, naršyti internete ir siųsti vaizdo įrašus tuo pačiu metu. „Manome, kad jau po kelerių metų Lietuvoje atsiras tokios spartos paklausa ir klientams ją suteiksime“, — prognozuoja D. Didžgalvis.

Na, o Vladas Palubinskas į ateitį žvelgia gana filosofiškai ir ne visai optimistiškai: „Interneto turinys ateity bus toks, kokia bus visuomenė. O visuomenėje dabar — visuotinė tarnų kultūra (juk gražu — „tarnauti Lietuvai“, puikiai skamba). Bet tarnų kultūroje įdomesnio turinio nesitikiu.“

Pastabos • Papildymai • Reklama • Prenumerata LI 2008-06-03