2002 10 27Teroras žiniasklaidoje

Sukrėtė ne tik šiurpus barbarų antpuolis Maskvoje prieš beveik tūkstantį į miuziklą susirinkusių žmonių, bet ir pasibjaurėtinas jo nušvietimas žiniasklaidoje, ypač „nacionalinio transliuotojo“ propaganda.
Negalima vadinti sukilėliais, laisvės kovotojais tų, kurie užpuola ne priešo kariuomenę, o niekuo dėtus taikius civilius žmones.
Neleistina klausti, nagrinėti, skelbti teroristų tikslų, lozungų, reikalavimų – jokie tikslai nepateisina šantažo, grobimo, nekaltų žmonių žudymo.
Ar plėšiko, vagies klausiama, kur jis ketino išleisti pagrobtus pinigus, ar teisinama, lyginama, svarstoma – gal jis būtų daugiau paaukojęs vargšams už savininką?
Teroristų vadinimas kovotojais ir jų šūkių viešinimas yra terorizmo propaganda ir pastato taip kalbantį į vieną gretą su ginkluotais banditais.

Nekomercinė švietėjiška misija

Stulbina ir įžeidžia aukštas valstybės pareigūnas, mano vardu teigiantis, kad teroristų atakos prieš taikius daugelio tautų žmones, įskaitant vaikus (bet neįskaitant musulmonų – jie paleidžiami į laisvę) priežastis yra Ičkerijos priklausomybė Rusijai, kad čėčėnai neturi kito pasirinkimo.
Kodėl „nacionalinis transliuotojas“ suteikia tribūną „oficialiam“ Ičkerijos atstovui mano šalyje ne kreiptis į grobikus, raginant atsisakyti savo pragaištingo sumanymo, o priešingai, pareikšti, kad atsakomybė dėl teatre esančių žmonių užgrobimo ir žudymo „celikom i polnostju“ tenka Maskvai – tokia yra švietėjiška nekomercinė misija mano mokesčių pinigais?

Vertybių patikrinimas teroru

Apskritai pagal demokratinę žiniasklaidą teisus tas, kas garsiau rėkia. Argumentas dar tvirtesnis, kai jį palydi grasinimas, bado streikas, kelių blokada. O savęs ir kitatikių susprogdinimas išgriauna visus vartus tiesiai į dangų – šventumu ir teisumu nelieka jokių abejonių.
Kuo didesnis ryžtas kovoti, polėkis aukotis, tuo aukštesni ir absurdiškesni idealai, negyvenimiški siekiai. Ar sukilėliai gina žmogaus nuosavybę, šalina prievartą? Ne, laisvės kovotojų laisvė yra kolektyvinė, asmeniui ji reiškia susilaikymą, skurdą ir dorovinę diktatūrą.
„Mes ne vieni, mūsų tūkstančiai“ – didžiuojasi mergina su bomba ir pistoletu rankose. Tai menkaverčio, be orumo, nepasitikinčio savimi ir bijančio gyventi savarankiškai žmogaus žodžiai. Ji jaučia galią tik būdama draugėje, įsivaizduoja save didelio stipraus organizmo ląstele, kolektyvo atstove, reiškiančia jo valią.

Istorijos ratas

Gamta sutvarkyta taip, kad teroristai yra vargšai. Pinigais juos aprūpina vargšų teisių gynėjai turtinguose kraštuose. Antikinę civilizaciją į viduramžių skurdą ir fanatizmą paskandino ne vargšai barbarai, o humanitarinės inteligentijos sofistika, krikščionybės moralinis reketas ir demokratijos išplėtimas vargšams.
Sunkiai atsigavusios apšvietos audringą pažangą jau sutramdė visuotinė tarnų demokratija, o humanitarinio „švietimo“ moralė ir liaudies gynėjų žiniasklaida vėl kursto pasaulinį barbarų antplūdį.
Vladas Palubinskas
Pastabos Papildymai Reklama Prenumerata ‡ LI 2002-10-27