2005-09-20Internet Explorer'į teks keisti Opera

Šiandien „Opera“ tapo nemokama. Visiškai, be jokių išlygų. Pasitikdami internautų antplūdį, šeimininkai ištuštino WWW svetainę, įžanginiame tinklapyje palikę tik parsiga­benimo padėklą. Antplūdžio lygį šeimininkai neseniai patyrė, „Operos“ dešimtmečio proga dovanoję visiems vakarėlio lankytojams registravimo raktus – tądien jų buvo išgraibstyta per tris milijonus! Nelengva buvo patekti į
www.opera.no
Bet tie trys milijonai buvo savi, „Operos“ aistruoliai, vieni pirkę, kiti gavę dovanų, treti nelegaliai atsirakinę, likusieji – kęsdami reklamos plakatus. O dabar reikia laukti daugumos interneto naudotojų – jiems nebeliko dingsties laikytis „MS Explorer“. Nes „Opera“ visai lengva, sparti ir, svarbiausia, kur kas patogesnė, itin gabi naršyklė:
www.opera.com/features
Ilgą laiką, vykstant „Netscape“ ir „Microsoft“ grožio varžyboms, „Opera“ buvo vienintelė (neskaitant „Amaya“), nekūrusi savų HTML taisyklių, o griežtai besilaikanti atvirų W3C standartų. Tačiau architektų tarybos jau atsiprašė, standartų dabar ištikimai laikosi ir „Mozilla“, ir „Microsoft“ (nors MS atsilieka, ilgai neišleidžia septintojo „Explorer“):
www.w3.org/MarkUp/Test
Nedidelės norvegų įmonės originalus kūrinys „Opera“ – pirmoji, pati suprantanti ir taisyklingai atvaizduojanti vektorinę grafiką atviru internetiniu SVG pavidalu. Skirtingai nuo „SW Flash“, SVG yra lengva, visapusiška, XML kalba aprašyta grafika piešiniams, brėžiniams, žemėlapiams, programinei animacijai, interaktyviai naudotojo sąsajai:
www.svg.org
„Opera“ – vienintelė valdoma balsu ir pati bylojanti: paliepus gali garsiai skaityti atverstą tinklapį, gautą laišką, taisyklingai ištarti vertimą anglų kalbos žodyne. Tai ne norvegų išmonė, o šiuolaikinių technologijų, atvirų VoiceXML, X+V, CSS standartų pritaikymas kasdieniam jų naudojimui:
www.voicexml.org
Kraudama tinklapį, „Opera“ rodo jo failų kiekį, svorį, eigą, spartą, visus svarbesnius ryšio duomenis. Vienu mygtuko spustelėjimu leidžia išjungti grafiką ir naršyti be sunkiasvorių puošmenų, apriboti jų saugojimą (cache), rodyti tik pargabentą grafiką arba paskirus piešinukus, tuo labai taupydama laiką, pinigus ir kompiuterio pajėgumą. Panorėjus išjungia įmantrią tinklapių išvaizdą, sutraiško bereikalingus rėmelius, lenteles, java, kitus trukdžius, perjungia į savą išvaizdą, pritaiko silpnaregiams, lengvai keičia mastelį, paverčia naršyklę atviro formato projektoriumi, lengvesniu už „MS Power Point“:
www.opera.com/support/tutorials/operashow
„Opera“ – ne tik WWW naršyklė, bet ir patogi FTP gabenimo, Usenet atvirlaiškių, SMTP, POP, IMAP pašto, RSS naujienų, tiesioginių IRC posėdžių, savų pastabų sąsaja. Beje, „Opera“ vienintelė rodo WML korteles, todėl ja galima patogiai peržiūrėti ir WAP telefonams skirtą internetą. Ir ne tik WAP: jokio kišeninio kompiuterio nei sumanaus telefono neverta pirkti, jeigu jame neveiks „Opera“, sugebanti pateikti visavertį internetą bet kokio dydžio ekranėlyje. SSR technologijos dėka „Opera“ padarė tikrą revoliuciją mobiliajame internete, pavertusi atgyvena tiek europietišką WAP/WML, tiek japonišką iMode/cHTML:
www.opera.com/products/mobile/smallscreen
Saugumui „Opera“ naudoja TLS 1.1 šifravimą, patogias slaptažodžių (wand) ir slapukų (cookies) tvarkykles, nepaleidinėja išorinių programinių intarpų ir iššokančių langų, neatsiklaususi savo šeimininko. Žvaliai veikia ir silpniausiame kompiuteryje, senuose „Windows“, „Mac OS“, „Linux“, „FreeBSD“, „Solaris“, OS/2, QNX, EZX, „Brew“, „µitron“, „Psion“, „Symbian“, „Windows Mobile“. Smulkiau saugumo savybės, sparta ir standartai išvardinti bei palyginti čia:
www.opera.com/docs/specs
www.howtocreate.co.uk/browserSpeed.html
www.secunia.com
Ypač „Opera“ naudinga patogumu, kasdienio darbo našumu ir taupumu. Dažniausi veiksmai vykdomi vieno mygtuko spustelėjimu (keyboard shortcuts) arba pelės krustelėjimu (mouse gestures), kuriuos šeimininkas gali susiderinti savaip. Savaip galima pertvarkyti ir komandų meniu, įrankių ir langų išdėstymą, įtaisyti norimas paieškos sistemas, enciklopedijas, žodynus. Po to išsaugojus, šiais derinimo failais galima keistis su bičiuliais, skelbti internete, parsigabenti ir išbandyti įdomesnius kitų meistrų sumanymus. Naujokui pravers „MS Explorer“ išdėstymas ir išvaizda, WWW dailidei – „CSS Design Lab“, „Web Development Setup“:
my.opera.com/community/rss
my.opera.com/community/customize
www.diplo.co.uk/design/operatools
www.guntherkrauss.de/computer/xml/daten/cssdesigner.html
www.operawiki.info/webdevtoolbar
Kyla klausimas, kaip toks geras gaminys gali būti nemokamas – gal jau baigtas, nebebus tobulinamas ir plėtojamas, gal tai bankroto ženklas? Juk čia ne atviro kodo talka, reikia išlaikyti įmonę, mokėti algas? Tačiau kažin, ar daug pajamų pavykdavo surinkti iš licencijų, atrodo, dauguma kopijų buvo naudojama nelegaliai. Turbūt daugiau naudos bus išplitus „Operai“ visuotinai, pagal jos vertę, populiarumu pralenkus „MS Explorer“. Panaikinus reklamą ir licencijavimo mokestį, dar palikta mokama pagalba (anglų kalba). Gali būti, kad įmonė rado pakankamai kitų pajamų šaltinių. Pastaruoju metu „Opera“ sudarė daug sėkmingų sutarčių su rimtesnių telefonų, kišeninių kompiuterių, informacinių kioskų, pramoninės elektronikos, buitinės vaizdo aparatūros gamintojais, suteikdama jiems papildomos vertės ir patrauklumo. Ypač didelė korinio ryšio ir turinio tiekėjų paklausa kilo „Opera Mini“ serveriams, kurių dėka visi telefonai, net nemokantys WML, gali rodyti kompiuteriams įprastus HTML tinklapius:
www.opera.com/products/devices
www.operamini.com
Vladas Palubinskas
2005 „Kompiuterija“ Nr.10
Pastabos Papildymai Reklama Prenumerata ‡ LI 2005-09-20