2001 01 22 NK 3 Ryšio kaina: Smegenų kvaišligė

Lietuvos internautai pagaliau sulaukė išsvajotos galimybės skęsti internete, neskaičiuodami laiko. Pigaus interneto ištroškusiųjų antplūdis — skelbia interneto vartų antraštė. Kažkaip groteskiškai skamba. Pigaus... Kam gali apsimokėti šimtas litų per mėnesį? Tik tam, kas iš interneto verčiasi, daro pinigus — didesnius už išlaidas. Bet darbo dieną ten juk neįsileidžia, o įmonėms apskritai neleidžiama. Rimtesniam ryšiui (ISDN) net ir į namus, tik naktimis (18:00 - 07:00) šita kaina dviguba — 198 litai per mėnesį.

Asmeniniams reikalams — susitvarkyti paštą, išsiaiškinti rūpimus savo profesijos ar pomėgio klausimus, susirasti pašnekovus, sužinoti naujienas — internete ir taip šimto litų nereikia. Aišku, elgiantis tvarkingai, apgalvotai, taupiai. Kas sudaro tą ištroškusiųjų antplūdį? Tie, kurie internetą naudoja daugiau pramogai — tiesioginiams IRC plepalams, žaidimams su internete sutiktais varžovais ir panašiai. Suprantama, pirmiausia vaikai — tėvams labai norisi, kad vaikai būtų išsilavinę, mokėtų laisvai naudotis naujomis technologijomis.

Tai būtų puiku — nauja pasirinkimo galimybė, o kas nenori, gali juk nepirkti. Tačiau kelbumas kyla iš didžiausio privalumo: šis mokestis yra bendras už visą ryšį, įskaitant ir telefoną. O tai jau nelaimė: telefono skaitliuką sustabdyti gali tik jo monopolį turintis Lietuvos telekomas, todėl pasirinkimo nebelieka. Jis gali keisti telefono ir interneto kainos santykį, net nekeisdamas bendros rinkos kainos — gali išvis pasiūlyti internetą nemokamai, pinigus atsiimdamas per telefono mokestį. Visi interneto tiekėjai tarp įvairių apmokėjimo būdų jau seniai siūlo ir neribotą internetą už labai santūrią kainą (Infostruktūra 42 Lt/mėn.), bet vartotojas už kiekvieną internete praleistą minutę dar turi papildomai mokėti ir Telekomui. Kiek primokėti?

Kainų fizika

Paimkim tipinį, Omnitel pavyzdį. Brangiausia įmanoma jo kaina (darbo metu ir tik pirmąsias penkias mėnesio valandas) yra 2,40 Lt/val. = 4 ct/min. Tuo metu Telekomo vietinis telefonas 12 ct/min. — tris kartus brangiau. Omnitel mokesčiai regresiniai — po 30 val./mėn. belieka 0,6 Lt/val. = 1 ct/min. — internetas 12 kartų pigesnis už telefoną! Ne darbo metu dar trigubai pigiau (telefonas tik trečdaliu). Primenu: internetu galima junginėtis, kalbėti, naršyti Voratinklį po visą pasaulį — jokio skirtumo, Austrija, Australija ar Antakalnis. O telefonas į užmiestį maždaug trigubai, į užsienį dešimtis kartų brangesnis už vietinį.

Kodėl — telefonas techniškai sudėtingesnis už internetą? Juokinga. Ir klaiku — tai visuotinio nemokamo švietimo, privalomo smegenų plovimo padarinys. Mokykla pirmiausia užmuša įgimtą smalsumą, sumaišo logiką su mistika, pripumpuoja galybę įvairiausių žinių, nuo gyvenimo problemų dangstosi scholastiniais uždaviniais, o pažymiais, pažymėjimais ir diplomais įtikina, kad viską jau išmanai. Baigęs mokslus, šiuolaikinis žmogus nesugeba paaiškinti kasdienių technikos ir gamtos reiškinių, nesugeba apskaičiuoti elementarių dalykų, sudurti galo su galu, nemoka oriai, savarankiškai gyventi ir skuba kuo greičiau pasiduoti — gauti tarnybą, įsidarbinti tarnu. Jis mano kad mąsto, tačiau nepastebi, jog tiktai elgiasi ir galvoja kaip visi, prireikus nepajėgia išspręsti mokyklinio sąlyginio uždavinėlio.

Netiesa? Gerai, pamėginkim apskaičiuoti, kiek mokame už telefoną — sunaudoto darbo arba išeikvotos energijos matais. Minutė pokalbio tarp Vilniaus ir Kauno kainuoja maždaug tiek pat, kiek 1 kWh elektros, ar ne? Suvienodinkim laiką — kalbėjimas telefonu prilygsta 60 kW variklio arba 80 arklių darbui visa galia! Gal lengviau įsivaizduoti 60 vienu metu kaistančių lygintuvų — neišlaikytų saugikliai! Atstotų nemenko namo apšildymo katilinę... O juk elektros savikaina 5 kartus mažesnė — vadinasi, ne 60, o 300 kW! Sunku surasti pavyzdį, kuris prilygtų tam kalbančiam monstrui, įsivaizduoti, kokia baisi energijos iškrova vyksta tais iš pažiūros plonyčiais telefono laideliais.

Apsišvietę specialistai tuoj pradės gėdinti, kad neįvertinom brangių tinklų, skirstyklų, automatikos. Ne, elektros tinkluose to dar daugiau, tik, skirtingai nuo ryšio, jais dar teka srovė, imama energija, o kokią energiją atiduoda telefonas?

Švietimo psichozė

Bene gražiausiai smegenų dirvonavimo mastus parodo požiūris į telefono apmokėjimo sistemą — visiems savaime aišku, kad reikia mokėti tuo daugiau, kuo daugiau skambučių, kuo ilgesnė pokalbių trukmė ir kuo didesnis nuotolis. Pagrindinės mokyklos fizikos žinių užtenka suprasti, kad kalbant telefonu, kitaip negu ruošiant kavą, praktiškai visai neeikvojama energija, žaliavos, nedyla įrengimai, nekyla jokių papildomų išlaidų. Ryšys nėra energija, informacija nėra materija, logika nėra kinematika.

Kodėl iš Birštono negalima išeiti į internetą per Penkis kontinentus? Kiek pinigų išleido Omnitel, Infostruktūra, įrengdami bereikalingus prisijungimo mazgus kiekviename rajone — kam tos išlaidos ir atitinkamai didesnė kaina? Vien išsaugojimui mito, kad, kertant rajono ribą, tenka įveikti kažkokį pasipriešinimą, dėl kurio išlaidos išauga kelis kartus? O kertant valstybės sieną — keliasdešimt kartų? Keliaujant signalui toliau per Europą — išlaidos vis kaupiasi, auga? Interneto naujokui sunku būna suvokti, kaip gali neturėti reikšmės atstumai, kodėl niekas nesidomi, nematuoja ir neapmokestina jo kelionių.

Švaistymo paskatos

Kaip veikia Lietuvos telekomo kainodara? Užuot skatinęs geresnį išpirktos ryšio linijos išnaudojimą, kuo daugiau reikalų atliekant telefonu ir tuo būdu taupant transporto ir kitokias išlaidas, Telekomas verčia taupyti nieką, o eikvoti tikras išlaidas.

Dar: įvedus sujungimo mokestį, Telekomui tiesiog apsimokės bloginti ryšio kokybę — kiekvienas nepavykęs modemų susijungimas, nutrūkęs ryšys, klaidingai sujungtas ne tas telefono mumeris, autoatsakiklis neš jam 0,12 lito — tai pasakiški pinigai ir nesulaikoma pagunda. Reikia turėti omeny, kad net 80% skambučių trunka mažiau kaip minutę, likusiųjų dauguma iki 2 min, o ilgesnių kaip 5 min. pokalbių būna palyginti visai nedaug.

Laiko apmokėjimas verčia ir patį Telekomą švaistyti pinigus, didinti išlaidas. Štai dabar su pasididžiavimu skelbiama, kad sekundės tikslumo apskaitos įdiegimas kainavo... 150 milijonų litų! Ne į kišenę, ne į iždą, net ne Telekomui — niekam, tai iššvaistyti pinigai, sunaikintas turtas. O juk dabar dirbs ir žmonės: skaičiuos, tikrins, rašys ataskaitas — kas mėnesį po 14 tonų 400 m aukščio popieriaus stirtą.

Beje, tuose pranešimuose tebus 6 straipsniai — norint gauti išsamias ataskaitas, vis tiek teks mokėti. Nors telefono pokalbiai jau seniai registruojami internete, tik kažkodėl uždarai, įslaptinta.

Ką daryti?

Tik nekaltinkim Telekomo nei valdžios — patys kalti. Kol yra kvailių, visada atsiras ir kvailintojų. Mes gerai susigaudom svetimoje kišenėje, perprantam sudėtingiausias blogiečių žabangas, bet niekaip nesusitvarkom savo namuose, nesugebam apskaičiuoti kasdienių išlaidų. Todėl jos auga kaip ant mielių, jau sunku uždirbti vien telefono, mašinos ir namų išlaikymui, gėdingai plinta nešvaros ligos, o malkomis kūrenti jau pigiau už šiuolaikinį centralizuotą apšildymą.

Be savarankiško mąstymo nebūna ir orumo. Kaip galima pakęsti tą šventą karvę iškorėjusiais smegenimis, monopolį, kuris prieštarauja pagrindiniam įstatymui — konstitucijai? Juk neteisėtos sutartys negalioja, naikinamos — tai įprasta teisinė praktika. Kokias pretenzijas gali reikšti sutarties šalys, kurios žinojo, kad pasirašo nusikalstamą sandėrį? Ar geriau laukiant 2003-ųjų pasmerkti save galutiniam atsilikimui?

Amerikoje įprastas vietinio telefono mokestis yra 3 doleriai per mėnesį ir jokios laiko apskaitos. Vokietija, dar neseniai atsilikusi internete net Europos mastu, panaikinusi savo telekomo monopolį, iškart iššoko į pirmą vietą po Amerikos, ryšio kainos ten smuko neįtikėtinai.

Pastabos • Papildymai • Reklama • Prenumerata LI 2001.01.22