2006 06 02Skaitmeniniai šarvai egzaminams
-
Į internetą paleistas JPEG’as su „nutekėjusia“ brandos egzamino užduotimi –
tarsi signalinė raketa, skelbianti skaitmeninio karo tarp tikrintojų ir
tikrinamųjų pradžią. Ar egzaminuotojai pasirengę kautynėms baitas už baitą?
-
Pakartotinis lietuvių kalbos brandos egzamino perlaikymas atskleidė tai,
apie ką daugelis anksčiau galėjo tik įtarinėti: dabartinė egzaminų
organizavimo sistema skandalingai nepatikima. Kol Specialiųjų tyrimų
tarnybos (STT) agentai aiškinasi, kokį sraigtą ar krumpliaratį visą šalį
aprėpiančiame jos mechanizme pagraužė korupcija, vertėtų pasvarstyti,
kaip būtų galima jo visai atsisakyti.
-
Pavyzdžiui, pakeisti dabartinį egzaminų užduočių pateikimo mokykloms
mechanizmą nerūdijančiu – skaitmeniniu?
Paslapčių pilnas kompaktinis diskas
-
Kam centralizuotu būdu spausdinti egzaminų užduotis spaustuvėje, dėlioti
lapus į vokus, klijuoti apsauginėmis juostomis, rizikuojant, kad visoje
šioje grandinėje atsiras bent vienas žmogus, kuris padarys bent vieną
slaptųjų lapų kopiją?
-
Jeigu jau negalima išsiversti be fizinio egzaminų užduočių vežiojimo į
egzaminų centrus – girdėti argumentų, kad dėl nepatikimo interneto ryšio
ne visos mokyklos turėtų vienodas sąlygas – į vokus būtų galima dėlioti
apsaugotus kompaktinius diskus.
-
Bendrovės „Elektroniniai leidybos namai“ direktorius Kristijonas Mazūras
sako, kad pritaikyti apsaugotus kompaktinius diskus egzaminų užduotims
„transportuoti“ nėra sudėtinga. Bendrovė jau turi saugių mokymuisi
skirtų kompaktinių diskų gamybos patyrimą. „Jei trumpai, tai toks diskas
turi du apsaugos lygmenis. Norint pasiekti jo turinį, reikia turėti
originalų, gamykloje pagamintą kompaktinį diską, nes nukopijuotas
tiesiog neveiks. Įsivaizduokime, kad turime griežtai ribotą, sakykim, 500
gamykloje atspausdintų kompaktinių diskų tiražą, kuris nustatytu laiku
išvežiojamas į mokyklas. Kadangi diskų turinys užšifruotas, jis bus
nepasiekiamas tol, kol nebus praneštas kompaktinio disko raktas. Mūsų
atveju visam tiražui buvo naudojamas tas pats bendrovės „StarForce“
apsaugos technologijos raktas.“
-
Pasak K. Mazūro, kompaktinio disko raktą prieš egzaminą galima per TV,
radiją ar internetą pranešti egzaminų centrams, kad būtų galima pasiekti
ir išsispausdinti kompaktiniuose diskuose įrašytas užduotis. Tai saugus
užduočių pristatymo būdas: jeigu žinai kodą, bet neturi originalaus
disko, arba turi diską, bet nežinai rakto – nieko nebus.
Internetu – į spaustuvę mokykloje
-
Tačiau kam vežioti po visą Lietuvą kompaktinius diskus su egzaminų užduotimis,
jeigu jas egzamino dieną galima parsisiųsti internetu? Nejau mokyklų techninė
bazė tokia prasta, kad nebūtų įmanoma apskritai atsisakyti vokų?
-
Mantas Masaitis, Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus
pavaduotojas, mano, kad patikėti egzaminus internetui dar per anksti.
„Labai skiriasi mokyklų interneto ryšio galimybės: miestuose jos
geresnės, bet provincijos mokyklose interneto ryšys lėtas ir dažnai
nestabilus. Mokykloms būtų sudarytos nevienodos sąlygos. Kita vertus, ši
situacija po poros metų turėtų iš esmės pasikeisti įsibėgėjus kaimiškųjų
vietovių plačiajuosčiam tinklui RAIN.“
-
Tačiau, jo manymu, išsispausdinti užduotis iš apsaugotų kompaktinių
diskų nebūtų didelė problema – bet tam reikėtų Švietimo ir mokslo
ministerijos sprendimo. „Aprūpinti egzaminų centrus greitaeigiais
spausdintuvais nebūtų sudėtinga, nemanau, kad tai būtų labai didelės
investicijos, bet dėl to reikėtų keisti dabartinę tvarką, kad galėtume
svarstyti šį ar kitus egzaminų užduočių pateikimo variantus“, – sakė jis.
Kliūtis – pats kompiuteris?
-
Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojas Raimundas
Zabarauskas siūlymą spausdinti egzaminų užduotis iš apsaugotų
kompaktinius diskus vadina „blaivia mintimi“, bet iškart nurodo ir
svarbią kliūtį. „Įsivaizduokit, jeigu mokykla turi 300 egzamino
kandidatų, kiek užtruktų spausdinimas? Ir vėlgi kiltų klausimas, iš kur
paimti spausdintuvų, iš kur paimti popieriaus, iš kur paimti dažomųjų
miltelių ir kaip viską išspausdinti vienu metu“, – sakė jis.
-
Tačiau technines užduočių spausdinimo problemas vietose vis tik galima
išspręsti, teigė pašnekovas. Atrodytų, puiku, ko daugiau reikia? O
reikia, pasirodo, įveikti kitokio pobūdžio kliūtis.
-
„Jei dabar naudotume testavimą su pasirenkamaisiais atsakymais, kaip,
pavyzdžiui, laikant vairavimo egzaminą, kai reikia pasirinkti teisingą
atsakymą iš kelių siūlomų variantų, tai labai nuskurdintų tikrinamus
sugebėjimus. Aišku, kompiuterizuoti tokius testus galima žaibiškai. Bet
yra ir atvirieji atsakymai, kai reikia rašyti sklandų tekstą.
Kompiuteriu rašyti sunkiau negu ranka, sakykim, negali grafiko mikliai
nupiešti. Programinė įranga vis tiek apriboja tikrinimo formatą. Kita
vertus, per egzaminus neturėtų būti tikrinama tokiu būdu, tokiomis
technologijomis, kokiomis nedirbama per pamokas. Tai būtų nesąžininga.
Juk pamokose rašome parkeriu sąsiuvinyje, o tikriname kompiuteriu.
Egzaminai negali lenkti ugdymo“, – sakė pašnekovas.
Kryžkelė liepto gale
-
Taigi kai išsiaiškinome, kad galima nepalyginamai saugiau nei dabar
pristatinėti į mokyklas egzaminų užduotis, nupirkti joms sparčių
spausdintuvų, o po poros metu žaibiškai perduoti užduotis į kaimo
mokyklas optiniu tinklu, priėjome liepto galą. Ugdymas – tai tokia plati,
mįslinga ir sveiku IT specialistų protu sunkiai suvokiama sritis,
kurioje neišvengiamai pasiklystų ir Nacionalinio egzaminų centro žmonės.
-
Jei ugdymas Lietuvos mokyklose per brandos egzaminus atsiremia į
parkerio ir klaviatūros kryžkelę, ar verta stebėtis, kad „dėl
sąžiningumo“ pasirinktas kelias vėl veda į spaustuves, kasmet vis
saugiau klijuojamus vokus ir egzaminų išvakarėse skaičiuojamus banknotus?
Arvydas Praninskas,
2006-06-02 „Omni naujienos“