2008 09 03 Kyla II pasaulinis naršyklių karas

Karas kilo per pačią taikos palaimą. Vakar vakare (Amerikoje 11 val. ryto) „Gugelis“ išplukdė į internetą jo „operacinės sistemos“ kreiserį Google Chrome. Tuo metu, kai visos WWW naršyklių kalvės — Apple Safari, Mozilla Firefox, Microsoft Explorer, Opera — ne tik žodžiais susitarė laikytis WWW tarybos standartų (netgi panašių UI valdymo šaukinių ir pavadinimų), bet ir veiksmais patvirtino vienodą HTML Strict atvaizdavimą, tuo užgesindamos paskutines nesantaikos žarijas:

www.webstandards.org

„Gugelis“ savo „Chromą“ vadina nebaigtu, β brandos, bet betomis vadina kone visus savo kūrinius. Ir siūlo parsigabenti visiems, ne vien ištestuoti, bet ir naudotis:

www.google.com/chrome

„Chromas“ kuriamas atviro kodo, WebKit staklių pagrindu, kurias naudoja ir Apple Safari, Nokia, plėtoja Android, o kilo iš Linux KDE KHTML projekto:

www.webkit.org

Ar karas skatina pažangą

Ką esminio išrado „Gugelis“, ko trūko, kad prireikė naujos interneto naršyklės, kur pažangos proveržis? Niekur — „Chromas“ neturi esminių naujovių ir žymesnių privalumų. Bene didžiausia pažanga bus danų programuotojų būrelio sukurtas JavaScript spartaus dorojimo mazgas V8. Jis „Gugeliui“ labai svarbus, nes Google Docs ir daugumos kitų AJAX pavidalo dinaminių tinklapių, WWW programų kalba yra JavaScript. Bet tai nedidelė naujiena: „Lapei“ kuriama panaši atviro kodo TraceMonkey, „Safariui“ — sava SquirrelFish, o „Operos“ JS mazgas jau dabar eiklus. V8 plėtojamas kaip ECMAscript standarto atviro kodo kūrinys:

code.google.com/p/v8

WWW programėles „Chromas“ leis veikti savarankiškai, atskiruose savo languose, panašiai kaip dabar tai daro „Mozilos“ Prism ir „Operos“ Widgets. Be to, „Chromas“ išnaudos jau anksčiau „Gugelio“ pagamintus „Krumpliaračius“ — vietinį miniserverį Gears WWW programų tolesniam veikimui ir atsijungus nuo interneto, sandėliuojant SQLite pavidalo duomenų bazę naudotojo kompiuteryje ir sąveikaujant su jo OS „Langais“, „Obuoliu“ arba „Pingvinu“, atpažinus geografinę vietovę. „Krumpliaračius“ jau išnaudoja „Gugelio“ WWW programos, Wordpress valdymo skydelis, daugelis interneto naršyklių:

gears.google.com

Nors pristato kaip savo revoliucinius išradimus ir naują požiūrį į interneto naršyklę, daugumą geriausių „Chromo“ savybių „Gugelio“ nusižiūrėjo nuo „Operos“, kai ką iš kitų naršyklių, bet keletą įdomių smulkmenų ir patys sumeistravo. Antai „Opera“ jau seniai moka atgaivinti buvusį turinį po avarijos, bet „Chromas“ įsigudrino atskirti ir išjungti tik vieną avarijos ištiktą tinklapį, kitus vidinius langus ir pačią naršyklę išsaugoti be perleidimo:

www.google.com/chrome/intl/lt/features
www.google.com/googlebooks/chrome

Įdomus „Chromo“ tinklapių kodo inspektorius. Patogu, kad kodo peržvalgos lange saitų ir grafinių intarpų nuorodos yra jautrios. O statistikos langas „moksliukams“ matuoja ne tik paties „Chromo“, bet ir kitų tuo metu paleistų naršyklių atminties sąnaudas — įdomu palyginti, išbandyti:

lt.wikipedia.org/wiki/Google_Chrome

Argi rinka yra karas?

Dar vienas pasirinkimas, varžybos (konkurencija) aišku gerai, skatina pažangą. Būtų sveikintina ir gražu, bet visai nepanašu, kad „Chromas“ išleistas tokiu gražiu tikslu. Neatrodo, kad siektų ištaisyti kokią naršyklių ydą ar užlopytų spragą rinkoje. Pirmiausia krinta į akis „Chromo“ aršumas (agresija), panieka kompiuterio šeimininkui. Diegiant neatsiklausia, kurion vieton, o esant bent mažiausiai būtinai registratūros apsaugai, prireikus atsiklausti šeimininko leidimo įrašyti ten esminį valdymo nurodymą — „Chromas“ išvis atsisako būti įdiegtas. Pagal Kazaa, Skype, Joost, virusų ir seklių papročius. Ilgoje ir painioje licencijos sutartyje, kurios neįmanoma perskaityti žmonių kalba, įrašyta tokių įsipareigojimų, kad ramybės dėlei geriau jų neskaityti:

www.reddit.com

Nepataiso negeros nuomonės ir paleistas „Chromas“ — tik paprasta WWW naršyklė, be pašto, be NNTP nei RSS naujienų, be IRC, BitTorrent ir t.t. Nekeičiamo mastelio, išvaizdos, be spėrių, be prisitaikymo sau, be priedų skiepijimo:

en.wikipedia.org/wiki/Comparison_of_web_browsers

„Chromo“ derinimo skydelis leidžia šeimininkui pasirinkti tik keletą neesminių smulkmenų, kompiuterį pasirengęs valdyti pats „Gugelis“ savo nuožiūra. Ir tas iš pažiūros pažangus dalykas — atskiro proceso priskyrimas kiekvienam tinklapiui — iš tikrųjų juk operacijų sistemos bruožas, naršyklei nebūdingas ir nederamas. Anot The Register, tai „gūglizacija“:

www.theregister.co.uk

Vidiniai „Chromo“ langai nevisaverčiai, tik „tabai“, pagrindinės valdymo komandos (sisteminis meniu) paslėptos, lango antraštė (title) išvis panaikinta, tik įkaltas žodis „Google“. Išsamaus meniu juostą laikinai paslėpti leidžia ir „Opera“, ir „Mikrosoftas“, bet visiškas panaikinimas tai jau nepagarba šeimininkui, tiesioginis nusistovėjusių de facto standartų, programuotojų susitarimų ir gerų papročių griovimas:

www.chromium.org

Net ir svarbiausias „Gugelio“ skelbiamas tikslas — suteikti naujovišką naršyklę, pritaikytą WWW programų vykdymui — tėra skambūs žodžiai ir dūmų uždanga: „Chromas“ neįveikia Acid3 testo, kuris skirtas patikrinti būtent dinaminio AJAX suvokimui. Ne tik neįveikia — šioje „proveržio“ srityje nepasiekia „Operos“ lygio:

acid3.acidtests.org

Daug gražių žodžių apie saugumą, dar daugiau gąsdinimų. Ar ne tai ir yra priežastis apsijuokimo, kai „Chromas“ apšaukė apgaviku patį „Gugelį“ :)

base.google.com

Kas anapus fronto?

Jei ne skelbiami pranašumai ir menamos naujovės, tai kokie tikrieji „Chromo“ taikiniai, kas yra „Gugelio“ priešai? Manau, visai galimas dalykas, kad „Gugelis“ savo verslo kliūtimi laiko pačią WWW standartų tarybą, kuri, vadovaujama WWW išradėjo Tim Berners-Lee, atkakliai laikosi dalykinio interneto sampratos. Jau iš pat pradžių ji buvo beveik pralaimėjusi savadarbių HTML puošmenų kūrybos aistrai, kol pirmasis pasaulinis naršyklių karas — Netscape ir Microsoft grožio varžybos — pačios kadaise neatvedė jų į aklavietę ir pagalbos į W3.org. Keista, kad, nors „Gugelio“ paslaugos yra naujesnių laikų, jų tinklapiai teberašomi nešvariu „StreetHTML“ kodu, nepaisant W3.org susitarimų, dėl ko tenka derinti kiekvienai naršyklei. Antras išbandymas buvo grafikos, ypač SW flash mada. O dabar trečias — besaikis tinklapių dinamizmas, beatodairiška AJAX automatika, griaunanti dalykinio WWW santvarką. Nors W3C apsvarsto, stengiasi patenkinti pagrįstus poreikius, bet bulvarinė reklama, kuri yra pagrindinis „Gugelio“ pajamų šaltinis, daro didžiulį spaudimą brukti savo automatikai, nepaisant internautų valios ir W3C taisyklių logikos:

www.html5.org
www.w3.org

Tai tik spėjimas, bet dėl kitos numanomos priežasties abejoti netenka: „Gugelis" praranda jau nemažą dalį anksčiau gautų pajamų iš rėklamos brukimo prievarta — nes vis daugiau rimtesnių internautų naudojasi iš pradžių „Operos“ sumanytu nepageidaujamo turinio išjungimo įtaisu, vėliau ir „Lapės“ įskiepiu reklamų blokavimui. O paskutinį tašką padėjo „Mikrosoftas“, ilgiausiai pataikavęs reklamos užsakovams, bet būsimoje aštuntosios laidos naršyklėje jau irgi suteikęs galimybę pačiam internautui išjungti brukalą:

blogs.msdn.com/ie

„Gugelis“, būdamas stambiausias reklamos platintojas ir jau vos ne „interneto operacinė sistema“, matyt nenori taikstytis su tokia pažanga, tikisi turįs pakankamai galios priversti internautus naudotis naršykle, neblokuojančia reklamų. Nors pataikauja komunistinių atviro kodo pažiūrų publikai, ir toliau šelpdamas „Mozilą“, bet visada piktybiškai trukdo veikti geriausioms naršyklėms „Operai“ ir „Safariui“, netgi atviro kodo „Konqueror“. Tenka dabar tikėtis dar didesnio spaudimo internautams atsisakyti tokių taisyklingų ir padorių naršyklių, pakeisti jas „Chromu“, kuris gal kaip tyčia „geriau“ už varžoves veiks Gmail, Picasa, YouTube, Blogger, Google Maps, Docs, Calendar ir panašiose jau daugeliui įprastose vietose. Šiandien tokį nuogąstavimą ištarė ir „Operos“ įkūrėjas Jon S. von Tetzchner: „In welcoming Google to the browser industry, we also call on them to seize the new responsibility they now have to ensure their products and services work in all browsers. This way, they will protect the free and open Web.“:

www.pcadvisor.co.uk
www.operawatch.com
my.opera.com

Ar yra vilties sustabdyti „gūglizaciją“, išvengti karo ar bent jį laimėti? Blogiausias atvejis, jei tvarką įvedinėtų valdžia. Valstybėms užtektų nesikišti — jokios monopolijos nebūna tvirtos be valstybės įgaliojimų. Nors „Gugelis“ pajėgesnių varžovų neturi, bet rinkos sąlygomis, jam ėmus piktnaudžiauti, gana greitai tokių atsirastų. Netgi dabar „Gugelis“ nėra populiariausias Japonijoje, Kinijoje, Rusijoje, Estijoje. Gera dalykinė paieškos sistema gali varžytis su „Gugeliu“. Wikimedia fondo įkūrėjas Jimmy Wales buvo užsimojęs įsukti galingą ir švarią paiešką wiki talkos būdu. Atrodo, nepavyko, bet jei sąlygos pasikeis, tai viskas įmanoma — interneto rinka juk pasaulinė:

search.wikia.com

Pastabos • Papildymai • Reklama • Prenumerata LI 2008.09.03