LI 2005-12-01Šių metų pabaigoje „Lietuva internete“, seniausias iš dabar veikiančių lietuviškų interneto duomenų žinynas, mini savo gyvavimo dešimetį. Ta proga spausdiname pokalbį su žinyno steigėju ir vyriausiuoju redaktoriumi Vladu Palubinsku. Klausimus el. paštu pateikė Birštono VB bibliografė Genovaitė Mačiūtė.
„Lietuva internete“ — aiškus, bet ir įpareigojantis pavadinimas. Kaip apibūdintumėte šį Lietuvos žinyną?
Būtina rimto žinyno sąlyga yra išsamumas. „Lietuva internete“ aprėptis — apie 99℅. Bet dar svarbesnė savybė, kuri išskiria On.lt iš kitų, yra švara. Duomenys čia tik dalykiški, apibūdinimai glausti ir tikslūs, kiekviena teminė paslaugų rodyklė telpa viename lape. Žinyno sandara itin paprasta, čia nėra sudėtingų atsišakojimų, tarpinių praėjimų – viskas pasiekiama vienu žingsniu. HTML kodas kraštutinai švarus, todėl tinklalapiai dešimtis kartų lengvesni už įprastus. Nėra ir sudėtingų instrukcijų, bet išnaudojamos kontekstinės pastabos, todėl prieš spaudžiant nuorodą, verta pažiūrėti į jos apibūdinimą — arba naršyklės palangėje (status bar), arba iššokančiame (pop-up) paaiškinimo raštelyje. Nors duomenų jau labai daug, bet stengiamės kas savaitę patikrinti visus šaltinius ir pataisyti arba išvalyti sugedusias nuorodas.
Online.lt nėra populiariems portalams įprastų blizgių, balsavimo, loterijų ir kitų „gudrybių“ lankomumui skatinti. Žinyne nereikia registruotis, naujienos siunčiamos gryno teksto aplinkraščiais, kuriuose negali būti virusų. Net reklama čia santūri ir dalykinė, siūlant tik geriausias, patikrintas ir vertinamas paslaugas, o ne kaip įprasta, kai „redakcija neatsako už skelbimų turinį“. Apskritai svarbiausia žinyno paskirtis — išrinkti ir atskirti vertingus dalykus, apsaugoti lankytoją nuo galybės šlamšto ir triukšmo internete, trukdančio sužinoti ir pasiekti jam rūpimus duomenis. Pateikiamas išsamus lituanikos registras ir parodoma, kas yra gero internete Tiesioginių paslaugų internetu rodyklė (guide to on-line services) ir kai kurie kiti sumanymai yra unikalūs ne tik šalyje, bet ir visame internete. Malonu, kad daug kas tai pastebi, vertina ir naudojasi.
Yahoo.com, viena didžiausių pasaulinių interneto paieškos rodyklių, savo veiklos dešimtmetį paminėjo pernai. Mūsų interneto istorija nedaug teatsilieka. Prisiminkime „Lietuva internete“, taigi ir lietuviškojo žiniatinklio pradžią.
Žinynas, kuris iš pradžių buvo vien tiesioginių paslaugų internetu (on-line services) rodyklė, sumanytas kaip priemonė propaguoti internetui, parodyti, kas jame yra gero ir kartu padėti susigaudyti, nenuklysti, atrenkant vertingus dalykus. Tokia paslauga ligšiol yra unikali internete. Vėliau buvo įkurtas lietuviškų WWW buveinių registras, jau panašus į „Yahoo!“, bet irgi ne mišrainė, o sisteminė tvarkinga įmonių, įstaigų, organizacijų ir asmeninių svetainių rodyklė: http://www.on.lt/index/.
Išsiplėtus žinynui, prireikė paieškos pagal būdingą žodį automato. Ši paieška tik pagalbinė, padedanti susigaudyti, kurioje teminėje rodyklėje išsamiai suregistruoti artimi ieškomam žodžiui dalykai. Priešingai įprastam požiūriui, užklausa čia kartojama visuose lietuviškuose varžovų kataloguose bei paieškos sistemose, baigiant Google.com.
Vėliau, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir kitų kruopštesnių žinyno naudotojų raginimu įsteigtas lietuviškos interneto raidos metraštis, kuriame sugula elektroniniu paštu prenumeruojamų „Lietuvos internete“ naujienų ataskaitos ir platesnės naujų interneto paslaugų apžvalgos: http://up.on.lt/. Dar yra WML tinklapių kartoteka, pasiekiama WAP telefonais: http://wap.on.lt/.
Per tą dešimtmetį lietuviškas internetas ne tik išaugo, padaugėjo svetainių, pagausėjo elektroninių paslaugų, bet turbūt ir labai pasikeitė. Ar visi pokyčiai džiugina?
Džiugu tai, kad jau įvyko proveržis — internetas tapo visuotiniu, į jį žiūrima rimtai, ieškoma ir stengiamasi perkelti žinias į WWW, populiarėja elektroninis paštas, Usenet, IRC, IMPS. Tačiau į internetą įžengus plačiai visuomenei, jį užplūdus naujokams, žiniatinklio kultūra pastebimai smuko. Internetas kartais primena didžiulį sąvartyną. Viešus forumus, Usenet, IRC pokalbius užtvindė tauškalai, WWW teršia daugybė menkaverčių tinklalapių, agresyvi rėksminga reklamos grafika. Deja, tenka pastebėti, kad tobulėjimo sparta ir pažanga lėtėja.
Žinyne randame ne tik Lietuvos interneto svetainių, elektroninių paslaugų nuorodas, bet ir skaitmeninę lituanikos medžiagą — renkamos su Lietuva susijusios žinios ir domenuose .com, .net, .org, .eu. Manau, tai labai reikšminga žinyno veiklos sritis.
Tai nėra atskira veiklos sritis, nuo pat pradžių lituanikos duomenis teko rinkti iš visų interneto šaltinių, nevalia apsiriboti tik .lt srities valdomis. Užsienio lietuviai ypač uoliai teikia žinias ir WWW svetaines ir paslaugas internete. Pasitaiko įmonių net ir neturinčių atstovybės Lietuvoje, bet išvertusių savo tinklalapius lietuviškai O ir tautiečiai dažnai įsikuria tarptautinėse srityse, jau vien dėl to, kad Lietuvoje mokesčiai gerokai aukštesni.
Malonu, kad „Lietuvą internete“ galima laikyti puikiu gyvos, turtingos lietuvių kalbos pavyzdžiu. Kaip rodo žinynas, ne naujosios technologijos kaltos dėl to, kad mūsų gimtoji kalba darosi skurdesnė, joje daugėja svetimybių.
Kaip technologiniai išradimai, protas gali gadinti žmogų? Priešingai, internetas atvėrė ligtol neregėtas sąlygas šviestis, pasitarti, susisiekti tiesiogiai, be tarpininkų. Registruodamas lituanikos duomenis ir platindamas lietuviškas naujienas dar tada, kai internete vyravo beveik vien anglų kalba, turėjau pats išsiversti, kalbėti apie IT dalykus lietuviškai. Džiaugiuosi, sėkmingai pritaikęs gyvus žodžius „svetainė“ (namų puslapis), „palangė“ (padėties juostelė, window status bar), „raiška“ (skiriamoji geba, resolution), „sparta“ (greitaveika), srautas, metraštis, aruodas, sklypas, lopas, santvara, staklės, rauti, ravėti, sąšauka, kai kuriuos būdvardžius, veiksmažodžius. Bet į oficialius terminų žodynus niekada jų neregistravau, tiesiog vartojau gyvai ir, jei kiti perimdavo, manydavau pavykus.
Turbūt dažniausiai „Lietuva internete“ lankytojai naudojasi svetainių ir paslaugų registru, paieška pagal žodį. Bet juk ne mažiau vertingos yra ir interneto naujienų apžvalgos, kurias galima prenumeruoti nemokamai. Papasakokit apie tai išsamiau.
Taip, svarbiausius darbus galima skirti į tris etapus: registravimą, vertinimą ir naujienų platinimą. Registravimas — ne tik paraiškų (jos nesudaro nė dešimtosios dalies žinių šaltinių), bet ir savarankiškas naujų duomenų surinkimas įvairiausiais būdais, dažna revizija, taisant pasikeitusius ir valant sugedusius registro duomenis, pritaikant sandarą, suskirstymą ir sąsajas prie nuolat augančios apimties. Tačiau, galvojant apie naudotojo patogumą, neužtenka registruojant vien perrašyti esantį bibliografinį aprašą (jis dažnai būna labai netikslus ir neaiškus, neretai išvis nebūna), tenka panagrinėti, pasigilinti į turinį, palyginti su analogais ir apibūdinti tokiais žodžiais, kad įrašas būtų glaustas, savitas ir aiškus.
Dar svarbiau atrinkti lankytojui tiesiogines paslaugas internetu, patogiai ir glaustai suskirstyti jas pagal temas į atskirą žinyno dalį, tarsi virtualų vedlį po lietuviškas interneto paslaugas. Beje, šis sumanymas ligšiol unikalus, jokia šalis neturi tokio svarbaus dalyko — būna tik paryškinti lankomiausi, naujausi ar pan., o paslaugos, skaitiniai, žinynai visada sumaišyti su įmonių prisistatymais.
Svarbu atrinkti dalykinius šaltinius nuo menkaverčių ir šlamšto, kurio internete yra kur kas daugiau už naudingas žinias bei paslaugas. Pastaruoju metu, populiarėjant paieškai pagal žodžių užklausas automatinėse mašinose, plinta tinklalapiai visai be prasmingo turinio, tik reklamos blizgės ir raktinių žodžių kratinys – vien aukštiems reitingams pasiekti, besmegeniams robotams apgauti.
Galop, surinkus ir įvertinus žinias, jos pranešamos bibliotekoms, interneto, spaudos, radijo ir televizijos leidėjams, besidomintiems įvykiais internete. Online.lt — pirminių lietuviško interneto naujienų tarnyba. Prenumerata nemokama, ataskaitos siunčiamos elektroninio pašto aplinkraščiu dviem kalbomis, su šaltinių nuorodomis (URL) ir glaustais apibūdinimais.
Ataskaitų nuorašai saugomi WWW serveryje — http://up.on.lt/. Čia skelbiamos ir platesnės kritinės naujų paslaugų apžvalgos, išsamesni naujovių ir svarbesnių įvykių aprašymai (tiklalapiuose, tik lietuvių kalba). Tad ilgainiui naujienų serveryje susikaupė ištisas lietuviško interneto raidos metraštis.
http://up.on.lt/ yra viena svarbiausių žinyno dalių — tinklalapius galima rasti ir per „Google“, o sužinoti visas svarbiausias naujienas, pateiktas aiškiai ir laiku, niekur kitur tiesiog nėra galimybės.
Įdomus ir kitas Jūsų sumanymas — „Lietuvos internete“ garbės parodėlės, kuriose pristatomi geriausios lietuviško interneto tarnybos. Prisiminkime keletą pagerbtųjų.
Didžiuojuosi, kad Online.lt yra pagerbti lenkų - lietuvių - lenkų žodynas Lietpol.pl, tarptautinių krovinių gabenimo tarnyba Cargo.lt, užsienio lietuvių studentų žiniatinklis Langas.net tapo populiarūs ir aukštai vertinami visame internete. Internautų pasitikėjimą įgijo tiesioginės mokesčių paslaugos: Deklaravimas.vmi.lt, Elas.ivpi.lt, gerbiami ir dažnai lankomi informaciniai serveriai Seimas.lt, Muziejai.lt, „Alka“, lietuvių kalbos vadovėlis „Gerbkime žodį“, šachmatų žinynas ir žaidimų robotas Chess.lt.
Patraukli internautams turėtų būti ir naujoji žinyno paslauga — galimybė patogiai pasinaudoti elektroniniu paštu.
Post.online.lt - universali WWW sąsaja į bet kurią POP3 pašto dėžutę internete. Ji taisyklingai rodo bet kokia koduote siųstus laiškus, o siunčia 8 bitų unikodu, todėl leidžia rašyti tvarkingai, visais rašmenimis ir skirtingomis kalbomis. Ši sąsaja ypač patogi pasitikrinti paštui išvykus, rašyti laiškus ne savo kompiuteriu, išvalyti pašto dėžutę, užtvindžius ją spam, virusams.
Nuorodą į „Lietuva internete“ pateikia Lietuvos Seimas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Mokesčių inspekcija, dauguma bibliotekų bei kai kurios kitos valstybinės institucijos. Turbūt galima sakyti, kad ir atsirandant naujoms paieškos sistemoms, žinynas išlieka dalykiškiausiu, išsamiausiu ir patikimiausiu lietuviško interneto žinių šaltiniu. Geros kloties „Lietuvai internete“, sėkmingų paieškų ir gražių radybų žinyno lankytojams!
Genovaitė Mačiūtė
LI 2005-12-01