2002 K 4 Neįgaliųjų informacijos visuomenė

Ar pagalvojote apie kompiuterius ir programinę įrangą akliems, kurtiems, netekusiems rankų ar kitaip likimo nuskriaustiems žmonėms? Taip, tai – svarbi tema, tačiau palikime ją kitam kartui. Dabar pakalbėkime apie neįgaliuosius kaip lygius su lygiais kompiuterijos rinkoje, kurie, užuot kūrę vertingus produktus ir užsidirbę jais prekiaudamai, vis kiša ranką į valstybės kišenę, minta iš fondų ir dotacijų.
Bronislovas Burgis Vėl plazda „informacinės visuomenės“ kūrėjų armijos vėliavos. Kas tie gudragalviai, žinantys, kaip kurti „informacinę visuomenę“, o mes nežinome? Tai – neįgaliųjų armija. Negalėdami išsilaikyti rinkoje, jie buriasi į valdininkų bendrijas. Nieko jie nepasimokė iš humoristo Arkadijaus Raikino, kuris ir dabar pasakytų, jog tegu tik valstybė tėveliui ir mamytei leidžia užsidirbti geresnę algą, o jau jie žinos, ir kokį kompiuterį vaikams nupirkti, ir kaip tą kompiuterį panaudoti. Paplito televizoriai ir šaldytuvai be jokių „televizijos ir šaldytuvų plėtros komitetų“, paplis ir kompiuteriai.
Buvo Ryšių ir informatikos ministerija ir jos neliko. Kas pasikeitė? Trys žmonės įkūrė „Sonex Co“ bendrovę, o po dešimties metų į jubiliejinį jos vakarą bene penki Seimo nariai atlėkė. Jaučia galią. Kuri ministerija, komisija ar komitetas Lietuvos kompiuterizavimui turėjo didesnės įtakos nei „Sonex Co“, „Alna“, „Omnitel“ ir daug kitų privačių bendrovių?
Regis, „informacinės visuomenės“ kūrėjai duos daugiau kompiuterių mokykloms. Geri dėdės. O juk galėtų ir neduoti. Mano ir tavo pinigus paims, mokykloms kompiuterių nupirks, bet ir sau algai pasiliks. Taigi duokite pinigų mokykloms, ir jos be jokių komisijų ar komitetų nusipirks kompiuterių, o ne medinių skaičiuotuvų. Ne, taip negalima, kažkas turi numatyti, kiek nupirkti, iš ko nupirkti. Be to, tauta privalo žinoti, kam turi būti dėkinga už „informacinės visuomenės plėtrą“.
Netrukus visi mokytojai ir valdininkai privalės laikyti ECDL (European Computer Driver Licence) egzaminą. Taps Europos klasės kompiuterių vairuotojais. Ar girdėjote, kad vairuotojo pažymėjimą žmogus ne NORĖTŲ, o PRIVALĖTŲ gauti? Jei ECDL vertingas, beveik visoje Europoje pripažįstamas dalykas, tai kodėl reikia versti jo siekti? Rinkoje turėtų susidaryti eilės trokštančiųjų jį gauti.
Kai kurie kompiuterijos neįgalieji iš to jau užsidirbo ir dar nori. ECDL vairininkai nenori ir negali dirbti rinkoje. Klientus jiems privaloma atvesti, vadovėlius užsakyti ir už jų parašymą sumokėti neatsižvelgiant į kokybę, testavimo kainą turi nustatyti valdininkai, o ne rinka. Mūsų leidinys „Kompiuterika. Moksleiviams ir studentams“ nebuvo pažymėtas valdininkų grifu „vadovėlis“, bet buvo nupirkta 10 000 šių knygų. Nebuvo valdininkų palaimintas ir naujasis vadovėlis „Kompiuterija. Mokymosi knyga“, bet rinka jau priėmė 6000 šių knygų ir dar prašo... Smalsu būtų pasirungti su ECDL vadovėlių rašytojais, tačiau sąlygos skirtingos.
Ką daryti, kad kompiuterijos neįgaliųjų amaras neplistų? Neįgaliųjų smerkti negalima, galima tik užjausti. Visada buvo ir bus negalinčių gyventi savarankiškai. Jų godumą reikia slopinti, bet šventėms tegu ir jie riebesnį kąsnelį pasičiumpa. Nepavydėkime. Kapitalizmas yra rinka. Naujoji karta supras, kad smagiau verstis pačiam, negu iš labdaros gauti. Čia tiks „perestroikos“ laikų anekdotas:
Nukriošėlis L.Brežnevas aname pasaulyje klausia kito neseniai mirusio „genseko“ K.Černenkos:
– Kas dabar partijai vadovauja?
– Michailas Gorbačiovas, – atsako K.Černenka.
– O kas jį palaiko? – vėl klausia L.Brežnevas.
– Niekas nepalaiko, jis pats vaikšto, – atkerta K.Černenka.
Bronislovas Burgis,
Kompiuterija - PC World
Pastabos Papildymai Reklama Prenumerata ‡ LI 2002.04.15