2008-12-25 Metų metektys

Šventinę apžvalgą, deja, tenka pradėti nelinksma naujiena: nutrauktas žurnalo „Kompiuterija“ leidimas. Liūdna, nes jis buvo ne prasčiausias, o pats geriausias šios srities mėnraštis. Atrodytų keista: plintant kompiuteriams — kompiuterijos skaitytojų kažkodėl vis mažėja, reklamos paklausa senka, dalykinių žinių poreikis nyksta. „Krizė“ nepakankamas paaiškinimas — kas mūsų visuomenėje yra ne taip, kad šlamštas klesti, o iš rinkos traukiasi geriausieji?
Ogi tas, kad pati rinka per vienuolika leidybos metų jau pasikeitė iš esmės, išsinėrė išvirkščiai — iš kapitalistinės tapo socializuota. Tada dauguma skaitytojų buvo smalsūs technologinių naujovių ir pažangos aistruoliai, pavieniai veiklūs meistrai ir drąsūs privatūs verslininkai. Dabar stambesnis verslas sukamas per valstybinius užsakymus, Europos sąjungos paramos fondus. Dalykinę reklamą atstoja projektų socialinės svarbos propaganda, bulvarinės akcijos, gražbylingos iždo pinigų panaudojimo PR ataskaitos visuomenei. Privačios įmonės virto akcinėmis bendrovėmis, kuriose sprendimai priimami „kolegialiai“, bendra atsakomybe. Veiklesni žmonės vėl tampa tarnautojais, kritikos argumentai tik trukdo. Dauguma internautų jau nebe savamoksliai, o visuotinės švietimo sistemos išplautom smegenim, atbukintu smalsumu, jų domėjimasis internete apsiriboja pramogomis ir apkalbomis.
Ką dabar skaityti „Kompiuterijos“ gerbėjams? Jos redaktorius, KTU gimnazijos direktorius matematikas Bronius Burgis rašo savo dienoraštį ir lankytojus priiminėja internete. „Naujoji komunikacija“ be pirmojo jos redaktoriaus — bene geriausio žurnalisto Arvydo Praninsko — praradusi buvusią vertę. Bet ten teberašo Džiugas Paršonis — o jis leidžia ir nuosavą puikų IT naujovių ir įdomybių žurnalą vien internete, tad dabar šių naujienų siūlau lankytis jo Nežinau.lt. O „Kompiuterijos“ archyvas kol kas „Lietuvos ryto“ serveryje, ten dar veikia ir pasitarimų forumas:
www.kompiuterija.lt
www.burgis.lt
www.nezinau.lt
Apie niekingą reklamą internete neseniai kaip tik rašė minėtas Nežinau.lt. „Reklama turi informuoti“, — pritaria Grumlinas.lt. Deja, tokios beveik nebėra. O kitokia tai juk apgaulinga, bent jau pervertinta kaina. Todėl „jei yra pasirinkimas — stengiuosi nepirkti reklamuojamų daiktų“:
www.grumlinas.lt
Vilniui tapus 2009-ųjų Europos kultūros sostine, nusigalavo svečiams atgabenti buvusios „Lietuvos avialinijos“ (po jų pardavimo pervadintos flyLAL). To ir reikėjo tikėtis, nes valstybė pardavė skolų verslo specialistams „Žvilgsnis iš arčiau“, o ne veikliausiam kelionių organizatoriui „Novaturas“ ar kitiems rimtesniems konkurso dalyviams. FlyLAL gyvavo tik tiek, kiek laiko prireikė jos turtui perrašyti į tam įsteigtas gretimas ŽIA UABes. Suprantama, su atsakingų valdžios pareigūnų žinia. Laimė, kad valstybė nors nenupirko jai pasiūlytų 50% akcijų už milijonines flyLAL skolas. Tačiau, užuot nutraukusi išankstinių bilietų pardavinėjimą, iškart po šventinės prekybos Civilinės aviacijos direkcija staiga panaikino skraidinimo licenciją, taip apsaugodama flyLAL nuo atsakomybės grąžinti pinigus dešimtims tūkstančių keleivių už iš anksto nupirktus bilietus. Dar nuo vasaros, bet ypač daug kalėdinių atostogų metu — tarsi nieko nežinodami, žvaliai pardavinėjo išankstinius bilietus iki pat užsidarymo. Nukentėjusius nekaltus žmones valstybė paliko prašytojų teisėmis:
mikelionis.wordpress.com
Oficialūs mūsų atstovai užsienyje, Lietuvos reklamuotojai ir įvaizdžio kūrėjai Užsienio reikalų ministerijoje nusigudravo tiek, kad įvėlė klaidą, rašydami patį Lietuvos vardą — „Magnus Ducatus Lithuaniae“. Iš didelio rašto išėjo už krašto. Netenka abejoti dėl klaidos kilmės — tai šių laikų neraštingumas, vadinamas „originalia rašyba“. Turint omeny vienintelę išmoktą užsienio kalbą — anglų, ir tą paviršu­tiniškai. Anglų kalba tikrai būtų (Grand Duchy of) Lithuania, bet prancūzų Lituanie, vokiečių Litauen, lenkų Litwa, rusų Литва, o čia turėjo būti lotynų Litvaniæ. Graži dovanėlė Lietuvos vardo tūkstant­mečiui:
www.oranziniaiprojektai.lt
www.mdl.lt
Oranžiniams politikų projektams lėšų netrūksta, trūksta dalykinei „Kompiuterijai“, „Operai“, „Pegasui“. Atrodė suprantama, bet aiktelėjau, kad net pati WWW architektų taryba jau prašo internautų pagalbos — padėti išlaikyti tokias svarbias viso interneto būklei HTML kodo tikrinimo ir panašias stakles:
www.webstandards.org
www.w3.org
I ♥ Validator.W3.org
Metų pabaigoje Anapilin pasitraukė keli didūs rašytojai. Sigitas Geda ir Vytautas Petkevičius nepalikę savo kapų internete. O Aleksandro Solženicyno našlė užsimojusi sukelti į internetą visus vyro raštus — jie mums svarbūs ir kaip istorijos liudijimai. Lietuvai — apie tremtį, bet padeda suvokti ir dabartinį demokratijos siautėjimą, apskritai socializmo prigimtį ir poveikį žmonijos atžangai:
www.solzhenitsyn.ru
Vladas Palubinskas
 
Atsiliepimus aptarnauja Disqus (kodėl?)
Pastabos Papildymai Reklama Prenumerata ‡ LI 2008-12-25