1998 01 06 NK 2 1997-ųjų metų apžvalga

Pasaulinis kompiuterių tinklas Internet šiuo metu yra sparčiausiai besiplėtojanti technikos ir verslo sritis tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje - galima sakyti, čia vyksta didžiausia pramonės ir apskritai žmonijos pažanga. Gamyba, der neseniai ekonomistų laikyta gerovės pagrindu, prarado savo reikšmę, išsikraustė iš priešakinių į atsiliekančias šalis, užleido vietą informatikai.
Tokią pažangą aprūpina pirmiausia nesiliaujanti gausybė išradimų elektronikos ir informacijos perdavimo technologijose. Kelis kartus išaugo procesorių sparta, diskų sūkiai, atmintinių tankis. Tiesa, nepavyko 56 kb/s modemams - išrasti dar pernai taip ir neišplito. Bet išradėjai per tą laiką sukūrė jau 128 kb/s spartos technologiją paprastais telefono laidais, o xDSL technologija - net 9 Mb/s. Dar daugiau - visai rimtai bendoma galimybė perduoti skaitmeninę informaciją ne ryšio, o elektros tinklais.
Iš kitos pusės, su kompiuterių tinklu vis glaudžiau siejasi sparčiai plintantys nešiojami telefonai ir šaukai. Jau dabar Lietuvoje nesunku perduoti žinutę iš kompiuterio į radijo šauką, pasinerti į internetą važiuojant automobiliu, iš bet kur užmegzti ryšį su savo darbo ar namų kompiuteriu. Kosmose sumažėjus kariškių monopolijai, jau kelios bendrovės skuba paleisti daugybę pigių palydovų, su kuriais žmogus iš bet kurios vietovės galėtų susisiekti tiesiogiai - taip sakant, bendrauti su dangumi be tarpininkų.
Tačiau intensyviai vystosi tik elektronika - geležis (hardware), tuo tarpu programinė įranga - minkštimas (software) pučiasi pasibaisėtinai ekstensyviai, išeikvodamas didžiumą išradėjų sukurtos naudos. Net pačios sąvokos intensyvus - ekstensyvus programavime nevartojamos, protingu ir vertingu įprasta laikyti tai, kas sudėtingas, didelis, brangus. O tai juk sąnaudiniai rodikliai - kiekvienas sumanymas, patobulinimas vertas tiek, kiek jis sumažina išlaidas tam pačiam tikslui pasiekti arba kiek pagerina vartojimo rodiklius tomis pačiomis išlaidomis. Šiemet galima nusipirkti dvigubai galingesnį kompiuterį, negu už tą pačią kainą pernai. Deja, vartotojui iš to naudos ne kažin kiek - atsilaisvinusius išteklius iškart užtvindo griozdiškos programos, kurios sugeba toli gražu ne dvigubai daugiau. Vartotojas priverstas nuolat leisti pinigus, kad jo kompiuteris pajėgtų dirbti su šiuolaikinėmis programomis. Štai MS Word parašytas paprastas tekstas užima jau beveik šimtą kartų daugiau baitų, negu spaudos ženklų - to paties rašto apimtis tekstiniu formatu, nekalbant apie pačios programos dydį, jos reikalavimus procesoriui ir atmintinei. Ir Microsoft čia nė kiek neišsiskiria išlaidumu, WWW naršyklė Netscape nuo pirmosios iki ketvirtosios versijos pasunkėjo jau šimteriopai.
Laimei, interneto dėka programų kainos ne tik nekyla, bet mažėja iki nulio. Pasaulinio dydžio rinka leidžia susirasti praktiškai visas reikalingiausias programas nemokamai. O nemokamai internete nereiškia menkiausios kokybės. Dažniau net atvirkščiai. Antai Microsoft interneto programų rinkinys yra bene pats pajėgiausias, o platinamas visiškai nemokamai. Geras pavyzdys saugantiems strateginius objektus ir įsitikinusiems, kad rinkos kaina turi padengti gamybos kaštus. Internetas verčia keisti įprastą požiūrį į verslą ir išnaudojimą, verčia aukštyn kojom. Internetas Marijos žemėje naudingas ir kaip auklėjimo, švietimo priemonė.
Tuo požiūriu Lietuvoje šiais metais įvyko didžiulė pažanga. Interneto vartotojų skaičius išaugo daugiau kaip trigubai, ypač Atviros Lietuvos fondo, Omnitelio, Infostruktūros, Aivos, Penkių kontinentų dėka. Padvigubėjo ir didmeninio ryšio tiekėjų pasirinkimas - prie Taidės ir Omnitelio prisijungė dar DBS (EUnet) ir Lietelija (Telia). Ypač smagu, kad smarkiai sumažėjo infliacija - ryšio perpardavimo koeficientas, pernai tai buvo bene skaudžiausia problema. Bendras išėjimo į pasaulį pralaidumas šiemet jau viršija 6 Mb/s - pernai susidarė vos vienas.
Pagausėjus vartotojų, išaugo ne tik informacijos paklausa, bet ir pasiūla. Tiesa, daugiausia tai įmonių, įstaigų, organizacijų bei asmeninės interneto svetainės - didelės vizitinės kortelės, reklaminiai bukletai, kainoraščiai, tačiau žymiai išsiplėtė ir paslaugų internetu pasiūla. Pasauliui atverta Lietuvos mokslininkų darbai, Vilniaus universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų bibliotekos, paieška M.Mažvydo ir Technikos bibliotekų kataloguose, Vilniaus telefono abonentų knygoje. Į internetą transliuojamas visas Lietuvos ryto turinys, Nacionalinio radijo pirmoji programa - tai buvo didžiausia šventė užsienio lietuviams. Šiemet internete galima skaityti Kompiuteriją, naują interneto laikraštį Naujoji komunikacija (pastarasis, tiesa, šiek tiek vėluoja nuo popierinio leidinio). Lietuvos įmonių katalogai, Fakso - informatoriaus duomenų bazė, nekilnojamo turto, automobilių, kitos elektroninės parduotuvės, akcijų ir darbo biržos. Pagausėjo kelionių informacijos, o ypač laisvalaikio paslaugų: pramoginiai žurnalai Cool Zone, Visom keturiom, Panelė, Šluota, sporto apžvalgos, dailės parodos.
Pernai veikė tik vienas paieškos voras - Nerisena, šiemet dar trys: MII (Harvest), KTU (Infoseek), DKD (Visagine), lietuviškai prabilo ir vienas pasaulio lyderių Alta Vista. Išsiplėtė ir paspartėjo dalykinė paieškos rodyklė Lithuania On-line, paleista lietuviška jos atmaina Lietuva internete, pridėta paieška pagal būdingą žodį, išleistas pirmas spausdintas interneto geltonųjų puslapių katalogas.
Ar išsilaikys tokios augimo tendencijos ir kitais metais? Ne, nes į interneto ir korinio (judriojo) ryšio rinką įsirioglins valstybinis Telekomas. Jau dabar laidinio ryšio monopolija yra didžiausias stabdys interneto plėtrai, bet tiesioginis įsibrovimas gali visai nuslopinti susikūrusią rinką. Juo labiau, kad abonentai nesugeba susiskaičiuoti, net apytikriai patikrinti telefono ryšio kainos. Nejaučia, kad plepėjimas telefonu prilyginamas galingos mašinos darbui, įsivaizduoja, kad kaštai priklauso nuo nuotolio, kad jie staiga pašoka kertant rajono ir ypač valstybės sieną. Nors interneto vartotojai įsitikino, kad klaidžiojant po pasaulį nėra jokio kaštų augimo, kad internetas, būdamas nepalyginamai sudėtingesnis ir brangesnis už paprastą telefoną, kažkodėl kainuoja nepalyginamai pigiau.
Mokesčiai auga tiek, kiek leidžia žmonių savigarba. Matyt, augs dar daug - savo akimis mačiau, kaip žmonės patys, niekieno neverčiami valandas stovėjo eilėse, kad galėtų pasirašyti absurdiškas, žeminančias žmogaus orumą sutartis su Telekomu.
Vladas Palubinskas,
Naujoji komunikacija
Pastabos Papildymai Reklama Prenumerata ‡ LI 1998.01.06